Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kas svarbiau mokykloje: mokinių laimė ir pasitenkinimas ar įvairių dalykų išmokimas?

2019-09-24, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Dalis Lietuvos mokyklų, ypač silpnesnės, ragina ir kviečia vertinti ne vien akademinius mokinių pasiekimus, bet ir mokinių laimės indeksą ar mokinių savijautos rodiklius. Esama netgi tokių mokyklų, kurios siūlo apskritai atsisakyti vertinti mokinius pažymiais, o siūlo matuoti mokinių laimės ir pasitenkinimo indeksą. Neretai atsiliekančios mokyklos ir savivaldybės įrodinėja, kad nors jose akademiniai mokinių pasiekimai ir silpnoki, mokiniai esą jaučiasi puikiai.

Tad gal iš tikro verta panagrinėti šiuos parametrus. Beje, duomenų turime tikrai daug.

Nacionalinio egzaminų centro atliekamuose patikrinimuose būna klausimų tiek apie mokinių savijautą, tiek apie patyčias ir į juos jaunuoliai atsakinėja gana noriai bei atvirai. Tačiau rezultatai akademiškai silpnų mokyklų ir savivaldybių saviguodos nepatvirtina: turime sočiai savivaldybių, kur vaikai ir gerai mokosi, ir gerai jaučiasi. Taip yra Mažeikių, Druskininkų, Kauno, Jonavos savivaldybėse – čia gerai mokyklose jaučiasi daugiau nei po 55 proc. mokinių. Daugiau nei po 60 proc. mokyklose gerai besijaučiančių mokinių suskaičiuojama Lazdijų, Utenos, Raseinių, Ignalinos, Kupiškio, Biržų, Kelmės, Širvintų ir Klaipėdos rajono savivaldybėse. O štai mažiausiai gerai mokyklose besijaučiančių mokinių esama Palangos, Kretingos r., Akmenės r., Trakų r. ir Varėnos r. savivaldybėse.

Kalbėti apie patyčias mokyklose apskritai gana sudėtinga, nes tik penkiose Lietuvos savivaldybėse iš 60-ies visos bendrojo lavinimo mokyklos įgyvendina bent po vieną smurto ir patyčių prevencijos programą. Kitos, deja, ne. Kur kas daugiau mokyklų ir savivaldybių giriasi, kad patyčių jose nėra, bet tokios kalbos nerimtos.

Sunku aptarti ir dar vieną aspektą – kokia dalis mokyklų savivaldybėse ugdymą planuoja atsižvelgdamos į mokinių poreikius. Nes tokių mokyklų didmiesčiuose tėra 16 proc., miestuose – 4 proc., o miesteliuose bei kaimuose – 7 proc. Taigi, visiška mažuma, bent taip liudija Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenys.

Turime ir dar vieną labai svarbų parametrą, kuris parodo, kiek mokinių mokosi jungtinėse klasėse (kai vienoje klasėje mokosi antrokas, trečiokas ir ketvirtokas arba penktokas, šeštokas ir septintokas). Valstybės kontrolė metų metus kartoja, kad jungtinės klasės daro didžiulę žalą vaikų ateičiai, tačiau kai kurioms savivaldybėms į tai nusičiaudėti. Štai Kazlų Rūdos savivaldybėje net 15,3 proc. visų mokinių mokosi jungtinėse klasėse, Rietavo savivaldybėje ir Alytaus rajone – daugiau nei po 12 proc., o Kupiškio ir Biržų savivaldybėse – daugiau nei po 11 proc. Bet yra savivaldybių, kur nė vienas vaikas nesimoko jungtinėse klasėje, tarkime, Palangos are Raseinių rajono. Taigi įvairios savivaldybės labai skirtingai traktuoja įvairius patarimus ir rekomendacijas.

Svarbus ir dar vienas kriterijus. Nors kai kas gana skeptiškai žvelgia į visokiausius mokyklinius būrelius, iš tikro jie turi didžiulį teigiamą poveikį (tiek vaikams, tiek mokykloms). Bet pasirodo, kad net pagal būrelių lankymą skirtumai tarp skirtingų regionų išties dideli.

Štai Visagine ar Neringoje įvairiausius būrelius lanko daugiau nei du trečdaliai visų savivaldybės mokinių, bet yra savivaldybių, kur būrelius lanko mažiau nei po trečdalį mokinių: tai Jurbarko r., Radviliškio r., Pakruojo r., Akmenės r., Vilniaus rajonas, ir net Vilniaus miestas, tiesa, jame, tikėtina, daug vaikų lanko privačius nemokyklinius būrelius.

Paminėjome tik penkis parametrus, bet visi jie yra svarbūs. Bet jie kiekvienai mokyklai gali suteikti išskirtinumo. Iš tikrųjų jeigu mokyklai sunkiai sekasi vaikus išmokyti matematikos, informatikos, biologijos, lietuvių kalbos ar anglų kalbos, kitaip tariant, jeigu joje akademiniai mokinių pasiekimai silpni, ji tikrai gali tapti išskirtine kitose srityse. Bet, ne žodžiais, o veiksmais. Ji tikrai gali tapti pavyzdine užkardant mokinių ir mokytojų patyčias, ji tikrai gali nušluostyti nosį net prestižinėms mokykloms ugdymą organizuodama atsižvelgdama į mokinių poreikius, ji tikrai gali sukurti tokią aplinką, kad joje gerai jaustųsi tiek mokiniai, tiek mokytojai, o ir tėvų pasitenkinimas būtų maksimalus. Galų gale ji gali tapti pirmeive būrelių, vaikų užimtumo, ar įtraukimo į įvairias prasmingas veiklas srityje. Kitaip tariant, svarbu ne plaukti pasroviui, ne atsimušinėti nuo kritikos, o bandyti rasti savo stiprybes, savo išskirtinumus. Bet tokius, kurie suteiktų kuo daugiau naudos vaikams ir jaunuoliams.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai