Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Karjeros planavimas panašus į atostogų planavimą

07.29 Pirmadienis 06:45
Gintaras Sarafinas

Lietuvoje gana daug jaunuolių kasmet nusivilia savo profesijos pasirinkimu ir stojamųjų į aukštąsias mokyklas rezultatais. Ir dėl to kalti ne vien jie patys.

„Daug kaltės dėl to tenka visai mūsų valstybei ir jos švietimo sistemai. Nes jau keletą metų Lietuva neturi jokios ugdymo karjerai sistemos (nors jai sukurti išleistos milžiniškos ES lėšos), taigi, mes tiesiog neturime kertinio akmens ir vaikai nežino, nei ko jie gali norėti, nei kokių profesijų apskritai esama, nei ką dirba vienos ar kitos profesijos atstovai“, – teigia Lietuvos darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.

Jam antrina Mokslo ir studijų Stebėsenos ir analizės centro MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas: „Išsivysčiusiose šalyse profesinis ugdymas ir profesinis informavimas pradedami jau darželyje ir tęsiasi iki pat universiteto baigimo. Tačiau Lietuvoje to beveik nėra nė viename etape. Ir daugybė jaunuolių tiesiog nežino, ką turėtų nuveikti iki stojamųjų, jei profesiją nori pasirinkti išmintingai.“

Todėl nereikėtų stebėtis, kad 35–40 proc. mūsų dvyliktokų net kovo mėnesį vis dar nežino nei kokią profesiją rinksis, nei kur stos. Tai pribloškiantys skaičiai.

Kartu svarbu žinoti ir kokie studijų pasirinkimo aspektai, Lietuvos moksleivių nuomone, yra patys svarbiausi. Taigi iš MOSTA tyrimo paaiškėja, kad svarbiausi kriterijai yra šie: studijų programa, nemokama studijų vieta, miestas ir pasirinkti egzaminai. Taip pat jaunuoliams labai svarbu ir kad studijuoti būtų įdomu, kad studijos būtų susijusios su pomėgiais, kad būtų galimybė turėti pastovų darbą, kad studijos būtų artimos dalykams, kurie patiko mokykloje, kad specialybė teiktų perspektyvų ateityje užimti aukštas pareigas, kad būtų galimybė gana lengvai įstoti į valstybės finansuojamą vietą, kad būtų gana lengva įstoti dėl mažesnio konkurso, na ir kad specialybė būtų prestižinė, o mokytis nebūtų sunku. Kai kurie paminėti kriterijai gana infantilūs, bet iš principo nėra paranormalūs, ypač žinant, kokį skurdų ugdymą karjerai mokiniams suteikia mūsų valstybė.

Kas šioje sferoje galėtų keistis, ypač žinant, kad ji gana imli finansams? „Labai svarbu, kad jaunuoliai iki dvyliktos klasės išsiaiškintų savo polinkius, asmenines savybes, prioritetus (svarbu ir kad tėvai tą padarytų), taip pat ir tai, kiek jiems įdomi viena ar kita sritis, veikla. Tarkime, Austrijoje vaikai jau po ketvirtos klasės nuvežami į tam tikrus regioninius centrus, kur jiems testais padedama išsiaiškinti savo polinkius bei gabumus, ir pagal tai tėvai su vaikais gali planuotis ateitį ir tikslingai judėti: pradedant, kokius būrelius lankyti, su kuo tą vaiką dar supažindinti, kokių disciplinų mokytis sustiprintai ir, galiausiai, kokią profesinį kelią rinktis, – kalba Vaidotas Levickis. – Tokį vaikų polinkių nustatymą finansuoja Austrijos valstybė, bet tai tikrai nebrangu – vienam vaikui 50 eurų. Tai nebūtų problema ir mūsų valstybei, nes vieną laidą Lietuvoje sudaro apie 30 tūkst. vaikų, taigi, jei norėtume padėti jiems išsiaiškinti savo polinkius, tai kainuotų 1,5 mln. eurų.“

Ir iš tikro, žinant, kiek ES lėšų valstybė ištaškė pasibaisėtinai primityviam profesiniam orientavimui iki 2014 m. (o tai buvo 15 mln. eurų), ši suma atrodo kone juokinga. O nauda būtų tikrai didesnė.

Tačiau artimiausiu metu, kalbant apie profesinį orientavimą, Lietuvoje jokių pokyčių nenumatyta. „Todėl variantų nėra daug ir atsakomybės turėtų imtis tėvai“, – mano Vaidotas Levickis. Jis pats taip daro, mat turi trečioje ir šeštoje klasėje besimokančius sūnus ir pats vykdo jų profesinį orientavimą: stebi jų polinkius, daug kur vedasi, rodo, supažindina su įvairiausiomis galimybėmis, kartu su vaikais aiškinasi, kokių savybių reikia norint dirbti vieną ar kitą darbą. Ir nedaro vienos klaidos, kurią daro daugybė tėvų Lietuvoje. Jie dažnai klausia: „Kuo tu norėtum būti?“, o Vaidotas Levickis vaikų visada klausiu: „O ką tu gyvenime norėtum veikti?“ Ir kai vaikas atsako, verta  sudaryti sąlygas tai išbandyti jau dabar.

Pasak skirtingų ekspertų, jaunuoliai tikrai bus labai dėkingi tėvams, jeigu šie dar mokykloje sudarys jiems galimybių išbandyti kuo daugiau skirtingų veiklų ir bent dešimt profesijų: pradedant paštininko, padavėjo ar pagalbinio žemės ūkio darbininko ir baigiant ledų pardavėjo. Beje, darbdaviai ypač pozityviai vertina iniciatyvius jaunuolius, kurie rodo entuziazmą bei pagarbą ir jiems paprastai sudaro sąlygas jei ir ne įsidarbinti, tai bent susipažinti su skirtingomis profesijomis ir šiek tiek pasipraktikuoti.

„Kalbant paprastai, - komentuoja Gintautas Jakštas, - karjeros planavimas panašus į atostogų planavimą. Ir vienu, ir kitu atveju pirmiausia apsibrėžiame tikslą: kelionės atveju – ką norime pamatyti ar kaip pailsėti, o karjeros – ką norėtume veikti gyvenime. Kai tai jau aišku, ieškomės krypties: atostogų atveju – kur skrisime, o kalbant apie karjerą – kurią studijų programą rinksimės. Dar vėliau renkamės, kas mus skraidins: atostogauti – kokia oro bendrovė, o kalbant apie profesinį kelią – kokia aukštoji ar profesinė mokykla. Dar vėliau nagrinėjamės kainos ir kokybės santykį. Žinoma, tiek atostogų kelionę, tiek profesiją galima išsirinkti ir per 5 minutes, kitaip tariant, bet kaip ir bet kurią, o gal tiesiog griebti „paskutinės minutės“ pasiūlymą. Tik tada nei aplinkos, nei aplinkinių dėl to kaltinti neišeina, nes už pasirinkimą esi atsakingas tik pats.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Komentarai


Naujausi epizodai