Kada į Lietuvą ateis mada mokytis visą gyvenimą?
Danijoje visą gyvenimą besimokančiųjų šešis kartus daugiau nei Lietuvoje. Jei mūsų profesinės ir aukštosios mokyklos būtų lankstesnės, ir mūsų šalyje žymiai daugiau žmonių rinktųsi nuolatinį mokymąsi. Nes šiais laikais be to nebeįmanoma.
Turintieji dvi ar tris specialybes šiandien jaučiasi kur kas užtikrinčiau nei turintieji vieną profesiją. O nuolat besimokantieji ir besitobulintieji darbdavių vertinami kur kas pozityviau nei tie, kurie mokytis baigė 22-ų metų, vos tik gavę diplomus.
Iš tiesų šiais laikais net nebeįmanoma nuolat nesimokyti, nes viskas kiekvieną dieną keičiasi ir prieš 10-15 metų įgytos žinios yra beviltiškai pasenę. Ir tai pasakytina apie daugumą profesijų: pradedant gydytojo ir baigiant suvirintojo, ar pradedant žurnalisto ir baigiant konditerio.
Kaip tik dėl šios priežasties daugelyje Vakarų Europos ir ypač Skandinavijos šalių išpopuliarėjo ir net savotiška mada tapo mokymasis visą gyvenimą.
Bet į Lietuvą ši mada dar neatėjo. Panagrinėkime, kokios galimybės sudarytos Lietuvoje nuolat mokytis ir tobulintis visų amžiaus grupių žmonėms.
Natūralu, kad geriausios sąlygos sudarytos jaunuoliams iki 25 metų. Toliau lyg ir turėtų sekti trisdešimtmečių karta, bet Lietuvoje taip nėra: mūsų šalyje antroje vietoje pagal sąlygas mokytis atsiduria senjorai. Jiems tokias galimybes suteikia per 20 metų stipriai išsiplėtojęs ir vyresnio amžiaus žmonėms labai naudingasTrečiojo amžiaus universitetas, kuris šiuo metu turi 1300 klausytojų (o per visus 20 metų klausytojų būta daugiau nei 10 tūkst.).
Nagrinėjant 26-55 metų amžiaus tarpsnį, jau išryškėja didelė mišrainė: įvairios mokymo įstaigos siūlo labai skirtingas galimybes, sąlygas ir kainas. Ir toje pasiūloje susigaudyti nėra lengva. Mat ilgesnės ar trumpesnės trukmės kursus, mokymus ar studijas siūlo 20 universitetų, 20 kolegijų, 70 profesinių mokyklų, šimtai UAB'ų, viešųjų įstaigų, visuomeninių organizacijų, na ir dar penki darbo rinkos mokymo centrai.
Ką reikėtų žinoti, renkantis vieną iš jų? Svarbu suprasti, kad kol kas Lietuvos aukštosios mokyklos nėra orientuotos į suaugusius žmones. Visoms joms rūpi tik kaip pritraukti kuo daugiau abiturientų po gimnazijos, kurie mokysis 4 ar 6 metus, kurie atsineš savo studento krepšelį ar tėvų pinigus ir kurie nėra tokie reiklūs, kaip vyresnio amžiaus žmonės. Keista, bet net privačios aukštosios mokyklos mokyme visą gyvenimą nerodo didelio intereso.
Tačiau studentų skaičiui nuolatos mažėjant mūsų aukštosios mokyklos priverstos ieškoti alternatyvų. Dažniausiai renkamasi tarp dviejų: vieni universitetai stengiasi prisikviesti studentų iš užsienio, kiti kaip išeitį mato suaugusiųjų mokymą.
Iš tikro norint, kad mokymasis visą gyvenimą Lietuvoje taptų norma, reikia keturių dalykų: kad žmonės suprastų to naudą, kad tai taptų madinga, kad tai skatintų darbdaviai, kad tai apsimokėtų finansiškai ir kad mokymo įstaigos būtų lanksčios, siūlytų įvairias formas, galimybes, kainas ir lengvatas.
Deja, kol kas čia esame dar tik prie starto linijos. Nors dauguma darbdavių Lietuvoje dar nėra dideli darbuotojų mokymosi visą gyvenimą gerbėjai, tačiau dalies jų supratimas pamažu keičiasi: šalyje vis daugiau darboviečių, kuriose žmonės nuolat skatinami tobulintis. Ir kalbame ne vien apie profesijas, kur nuolatinis žinių atnaujinimas būtinas, tai yra gydytojai, chemikai, mokytojai, dėstytojai, teisininkai ar IT specialistai, bet tai plinta jau ir visoje pramonėje, gamybos įmonėse, statybos įmonėse, maisto taip pat paslaugų sektoriuose, net žemės ūkyje ir kitur. Vis daugėja darbdavių, kurie ne tik išleidžia darbuotojus mokytis ir tobulintis darbo metu, bet dar ir tam skiria lėšų ar patys organizuoja mokymus, o kai kurie net finansuoja savo darbuotojų magistrantūros ar kitokias studijas.
Aišku tai, kad jeigu tik būtų sukurta žmonėms patogesnė mokymosi visą gyvenimą sistema, tikrai daugiau jų noriai mokytųsi. Pažvelkime, kiek daug suaugusių žmonių Lietuvoje mokosi užsienio kalbų. Vadinasi, ir kitų gebėjimų jie nori įgyti, tačiau stengtis turi ne tik jie, bet ir kita pusė, tai yra, mokymo institucijos.
Dalis profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų tai jau ima suvokti ir pradeda siūlyti vis daugiau skirtingų variantų: galima rinktis ir 160, ir 320, ir 480, ir 800 valandų kursus, galima mokytis pusę metų, galima metus, o galima ir trejus bei įgyti dar vieną profesiją ir diplomą. Trumpąjį, tai yra kursų kelią, kasmet renkasi vis daugiau žmonių, nes jiems tikrai naudinga baigti kompiuterinio raštingumo kursus per 280 valandų, buhalterinės apskaitos pagrindus per 400 valandų ar gidų kursus per 250 valandų. Ir tai nėra stulbinamai brangu. Tarkime 250 val. gidų kursai pavyzdžiui Vilniaus kolegijoje kainuoja 225 eurus ir už juos gauni gido pažymėjimą, o 160 valandų masažo pagrindų kursai kainuoja 300 eurų.
Kitaip tariant, nepaisant trikdžių ir duobių, mokymosi visą gyvenimą vežimas juda į priekį. Vis daugiau žmonių supranta to naudą. „Žmonių, kurie projektuoja savo ateitį, kurie nori neatsilikti nuo besikeičiančių technologijų, kurie nuolat tobulinasi ir mokosi, Lietuvoje vis daugėja. Dabar jų gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį.
Na ir pabaigoje dar atkreipsime dėmesį, kad iš tikro nuolat mokytis verta: daugybė daug pasiekusių asmenybių yra prisipažinusios, kad tobulinosi ir tebesitobulina, mokėsi ir tebesimoko visą gyvenimą. Pasirodo, su kiekvienu karjeros laipteliu tik vis labiau suvokiamas mokymosi poreikis, su kiekviena gera mokymosi patirtimi suprantama, kiek daug nežinoma.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės