Jei mokyklas paliktų visi dirbantys mokytojai senjorai, švietimo sistema to neatlaikytų
Jeigu šiandien mokyklas paliktų visi dirbantys mokytojai senjorai, švietimo sistema to neatlaikytų, mokyklų veikla būtų paralyžiuota ir nebūtų kam vesti tūkstančių pamokų.
„Ir ko tik mokyklos nedaro: ir skelbimus visur dedame, ir visus pažįstamus mokytojus reguliariai apskambiname, ir Užimtumo tarnybą bei jos darbo rinkos mokymo centrus esame apgulę, ir universitetuose nuolat teiraujamės, siunčiame jiems pasiūlymus, ir savivaldybės pagalbos prašome. Tai jau tampa kasdieniu darbu“, – liūdnai kalba Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė.
„Esamų mūsų matematikos mokytojų krūviai tiesiog katastrofiniai. Daug gerų mokytojų ir iš mūsų, ir iš kitų mokyklų išviliojo privačios mokyklos, kai kurie meta mokytojauti ir išeina dirbti korepetitoriais. Dalį mokytojų dalinamės su Antakalnio progimnazija“, – informuoja Vilniaus Antakalnio gimnazijos Tiksliųjų, gamtos ir technologinio ugdymo skyriaus vedėja Rima Dudzevičienė.
Kiekvieną mėnesį vien Vilniuje darbas siūlomas daugiau nei 200-ams darželių ir mokyklų vadovų, mokytojų bei kitų švietimo įstaigų darbuotojų.
Ir čia mes kalbame ne apie gerų mokytojų paiešką, o apie bet kokių. Kitaip tariant, kokybės klausimas jau nukeliavęs į antrą ar trečią planą. Dabar ieškoma įvairiausių variantų, kad tik mokyklos galėtų funkcionuoti ir kad kaip nors vyktų pamokos. Taigi tikslai stipriai susiaurėję. Mokyklų vadovai su nostalgija prisimena, kaip ankstesniais laikais mokytoją rinkdavosi iš kelių pretendentų, kaip būdavo nagrinėjama mokytojo patirtis, kategorija, jo mokinių pasiekimai, o dabar džiaugiamasi, kai ateina nors vienas pretendentas.
Yra ir dar vienas didžiulis trūkumas, kuriuo skundžiasi mokyklų vadovai: dabar jie mokytojams nebegali nei griežtesnio žodžio pasakyti už blogai atliktą darbą, nei pareikalauti kokybės ar atsakomybės, nei paprašyti skirti daugiau laiko pagelbėjant mokiniams, nei apskritai būti reiklesni, nes tai gali baigtis fraze: „Nepatinka – viso gero“, ir mokytojo perėjimu į kitą mokyklą. Vadovui tai reikštų dar daugiau rūpesčių ir galvos skausmo. Bet iš principo tokie santykiai kenkia mokyklos kokybei.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, pedagogų poreikis išaugs 5 kartus.
Ir net šie skaičiai neatskleidžia dramatizmo masto, nes, pavyzdžiui, šiuo metu privalomų dalykų mokytojų trūksta kas ketvirtoje šalies mokykloje, bet čia svarbu žinoti, kad 70-yje proc. Lietuvos mokyklų tam tikrus privalomus dalykus moko ne tos specializacijos mokytojai. Taigi realybėje pedagogų trūkumas yra daug didesnis.
Gali susidaryti įspūdis, kad labiausiai mokytojų stinga regionuose, pakraščių savivaldybėse. Ir iš tiesų tarp savivaldybių, kur didžiausias mokytojų trūkumas, atsiduria Šalčininkų, Šilalės, Jurbarko, Šakių, Skuodo rajono savivaldybės, bet ne tik. Paradoksalu, tačiau didžiuliu mokytojų trūkumu skundžiasi ir miestų savivaldybės, tai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja, dalis anksčiau veikusių mokyklų uždaromos ir iš jų mokytojai pereina į veikiančias mokyklas, taip kompensuodami besiformuojantį mokytojų trūkumą. O miestuose gyventojų nemažėja, kai kur jų skaičius netgi auga, taigi mokyklos neuždarinėjamos ir netgi steigiamos naujos. Dalis mokytojų šiaip ar taip kasmet išeina į pensiją, bet nėra kam jų pakeisti, nes 2014–2019 m. mokytojų dalykininkų rengimas Lietuvoje buvo praktiškai miręs, taip didmiesčiuose ir susiformavo mokytojų trūkumas, ir šiandien juose mokytojų viliojimas pasiekęs jau nebeįsivaizduojamus mastus. O juk šiuo metu kalbame dar tik apie mokytojų trūkumėlį, o kas bus, kai susidursime su visuotiniu mokytojų trūkumu, kuris bus 6–7 kartus didesnis nei dabar?
VDU mokslininkų skaičiavimais, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos, fizikos, anglų k., lietuvių k. ir antros užsienio kalbos, taip pat chemijos, biologijos mokytojų. Iš viso – beveik 2000 pedagogų. Kartu šis tyrimas patvirtino ir tai, jog Lietuvoje jaučiamas dar ir didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas. O po poros metų jau daug kur garsiai skambės pavojaus varpai, nes 2024 m. laukia didžiulis pokytis, tai yra įtraukusis ugdymas taps visuotinis. Tai reiškia, kad nuo 2024 m. bus sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą. Taigi pedagoginės pagalbos specialistų poreikis dar labiau išaugs.
Vadinasi mokytojų trūkumas jau dabar didelė problema, o po 3–5 metų tai bus svarbiausias švietimo iššūkis. Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Juozo Augučio teigimu, per ateinančius 5–6 metus Lietuvoje reikės pakeisti apie 50 proc. mokytojų – tai neišvengiama. Šiam pokyčiui įgyvendinti reikia 20 tūkst. naujų pedagogų, arba po 3–4 tūkst. universitetų absolventų per metus.
O mūsų valstybė į šiuos iššūkius šiemet atsakė tokiais skaičiais: į mokomojo dalyko pedagogikos matematikos specializaciją priimti 8 studentai, į biologijos – 13, į fizikos – 2, į chemijos – 1 studentas, o informacinių technologijų pedagogiką – nulis.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės