Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Jaunuolių įsivaizdavimai stipriai atsiplėšę nuo realybės

2020-02-25, Antradienis 03:00

Gintaras Sarafinas

Dauguma Lietuvos universitetus ir kolegijas baigusių absolventų tikisi pradėti nuo darbo, už kurį gautų mažiausiai tūkstančio eurų atlyginimą. Deja, realybė nuo įsivaizdavimo stipriais skiriasi.

Šiaip jau mokyklose ir universitetuose galima išskirti du jaunuolių tipus: vieni labai sureikšmina atlyginimus, o kiti – ne. Pastarieji ieško hobinės profesijos ir finansiniais aspektais domėtis pradeda pernelyg vėlai.

Aišku tai, kad jaunuolis, visiems tvirtinantis, kad jam nesvarbu, kur dirbti, tik kad atlyginimas būtų didelis, elgiasi nelabai atsakingai, nes taip atsitikus jam tai gali visai nepatikti. Juk daugybė žmonių gauna tarsi ir neblogą atlyginimą, o laimingi nesijaučia. Taip atsitinka todėl, kad atsiduria ne savo rogėse ir užsiima nemėgstama veikla. Kitaip tariant, į darbą kiekvieną dieną eina kaip į lažą.

Bet lygiai taip pat neįžvalgiai elgiasi ir tie jauni žmonės, kurie nepasidomi norimos profesijos atstovų darbo užmokesčiu. Tūkstančiai jaunuolių tik antrame ar trečiame aukštosios mokyklos kurse pradeda kelti tokius klausimus: „O tai kur aš dirbsiu?“, „O tai kiek aš uždirbsiu?“ O kodėl srityje, kurią pasirinkau, tokie maži atlyginimai?“, „Negi Lietuvoje iš tiesų tokie maži socialinių darbuotojų, psichologų ir šokėjų atlyginimai, o tai kaip jie pragyvena?“

Tokius klausimus reikia kelti ne aukštojoje mokykloje, o vienuoliktoje ar dvyliktoje gimnazijos klasėse. „Kiekvieną jauną žmogų raginčiau paieškoti ir atrasti bent penkias veiklas, kurios jį labiausiai motyvuoja, pakylėja ir uždega akis. Vėliau kviesčiau tas veiklas išbandyti praktiškai. Ir visa tai reikėtų padaryti dar mokykloje. Išsigryninus 3–4 imponuojančias profesijas, patarčiau pasinagrinėti tų profesijų atstovų atlyginimus“, – teigia Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Na ir, tarkime, jaunuolis išsigrynina, kad jam patinka istorija, senovinių knygų įrišimo amatas, taip pat jam miela fotografija, dar patinka jūra ir galbūt jis norėtų rinktis laivavedybos profesiją. Taigi norai ir svajonės visiškai aiškūs. O tada jau verta pasinagrinėti atlyginimus: ar pasirinkus kurią vieną iš paminėtų profesijų bus įmanoma iš jos ir pragyventi, ir išlaikyti šeimą. Paprasčiau tariant, kiek uždirba istorikas, archeologas, senovinių knygų įrišimo amatininkas, fotografas, laivų įgulų nariai ir laivavedžiai.

Šiuos duomenis galima rasti Užimtumo tarnyboje, taip pat „Sodroje“. Ir tie atlyginimų vidurkiai jaunus žmones gali nustebinti. Deja, nemaloniai. Nes jie nėra tokie aukšti, kaip jaunuoliai įsivaizduoja. Mat, kaip pažymi įdarbinimo agentūrų ekspertai, dauguma jaunuolių save vertina ypač puikiai ir mano, kad startinis atlyginimas iš karto po studijų turėtų būti ne mažesnis nei 1000 eurų atskaičiavus mokesčius.

„Tačiau iš tikro tokie įsivaizdavimai stipriai atsiplėšę nuo realybės, – sako darbo rinkos ekspertas Andrius Francas. – Apie tūkstantį eurų „į rankas“ po studijų galima kalbėti tik programavimo ir informacinių technologijų, lėktuvų pilotavimo ir skandinavistikos srityje. O daugelyje sričių nėra nieko panašaus. Ypač kalbant apie socialinių mokslų ir humanitarinių mokslų sritis.“

Pasak S. Besagirsko, nereikėtų užmiršti ir to, kad pirmus dvejus metus įmonėse jauni žmonės sukuria gana menką pridėtinę vertę, nes jie dar tik mokosi, taigi ir didesnio atlyginimo tikėtis sunku. Daugiau uždirbti gali tikėtis tik labai kūrybingi, atsidavę, entuziastingi jauni darbuotojai.

„Todėl jauniems žmonėms patarčiau neieškoti lengvesnės duonos, lengviausių kelių, nesirinkti abejingumo, formalizmo. Tai pat rekomenduočiau nesirinkti ir lengviausių studijų, nes vėliau pasekmės paprastai būna liūdnos. Ir atvirkščiai: kuo sudėtingesni mokslai, kuo daugiau darbo ir atsidavimo, tuo daugiau ir tuo geresnių darbinių pasiūlymų tokie jaunuoliai sulaukia, na ir atlyginimai jų gerokai aukštesni“, – komentuoja A. Francas.

Tiesa, čia svarbu žinoti, kad nagrinėjant atlyginimų vidurkius derėtų įvertinti tai, jog Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje jie gali būti didesni (netgi gerokai) nei visos Lietuvos vidurkis, o regionuose – mažesni nei vidurkis. Pavyzdžiui, suvirintojo vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudaro 809 eurus, tačiau Klaipėdoje ar Mažeikiuose šie specialistai uždirba ir 1500 eurų, o štai Varėnoje ar Zarasuose – tik 500 eurų. Todėl renkantis profesiją jaunuoliui svarbu pamąstyti ir kur po studijų jis planuoja gyventi. Nes įgijus tą pačią profesiją galima atsidurti ir aukštumose, ir visiškame liūne.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą