Jaunuoliai nesijaučia esantys pasirengę, bet vis tiek stoja
Vos 43 proc. moksleivių savo pasirengimą siekti aukštojo išsilavinimo vertina teigiamai. 37 proc. moksleivių pasirengimą vertino neutraliai, o 13 proc. – neigiamai. Tai paaiškėjo iš Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto tyrimo.
Pasirengimą studijuoti geriausiai vertina gimnazijų mokiniai, beveik pusė jų teigia esą pasirengę siekti aukštojo išsilavinimo. Trečdalis gimnazistų pasirengimą vertino neutraliai, kas dešimtas – neigiamai. Prasčiausiai pasirengimą aukštojo mokslo studijoms vertina profesinių mokymo įstaigų moksleiviai. Tik 16 proc. jų jaučiasi galintys studijuoti, 39 proc. pasirengimą vertino neutraliai, beveik trečdalis – neigiamai.
MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas atkreipia dėmesį, kad tik tik kas antras studijuoti planuojantis moksleivis savo pasirengimą vertina teigiamai.
Taigi Lietuvos jaunuoliai yra gana savikritiški ir realiai vertina savo galimybes, tačiau galutiniai stojamųjų rezultatai į Lietuvos aukštąsias mokyklas nėra nei labai realūs, nei labai protingi. Iš tikrųjų kasmet į Lietuvos universitetus ir kolegijas įstoja maždaug du trečdaliai abiturientų. Vadinasi, tarp jų yra reikšminga dalis tų, kurie nemano, kad yra pasirengę studijoms aukštosiose mokyklose. Tačiau aukštosios mokyklos, vis dažniau akcentuodamos aukštojo mokslo masiškumą, sukuria įspūdį, kad studijoms aukštosiose mokyklose sutverti praktiškai visi.
Šaunu, kad mūsų aukštosios mokyklos bent jau išsikristalizavo į dvi grupes: vienos yra tos, kurios priima bet ką, kas pas jas užeina. Ir tokių mokyklų Lietuvoje yra pakankamai net ir šiais laikais. O kitos aukštosios mokyklos pririma tik tuos jaunuolius, kurie peržengia gana aukštą kartelę, tai yra 3,6 stojamąjį balą į universitetus ir 2 balus – į kolegijas. Šios dvi aukštųjų mokyklų grupės tarpusavyje labai skiriasi tiek savo praba, tiek lygiu, tiek kokybe. Natūralu, kad skiriasi ir šių skirtingų grupių aukštųjų mokyklų absolventų lygis. Ir darbdaviai apie tai kalba gana atvirai. Kai kurių aukštųjų mokyklų diplomų jie nevertina kaip aukštojo mokslo diplomų ir jų turėtojų net nekviečia į pokalbius dėl darbo. Tad jaunuoliai ir jų tėvai, nagrinėdami gana didelę aukštųjų mokyklų pasiūlą Lietuvoje, turėtų įvertinti, kurios iš jų yra butaforinės aukštosios mokyklos, o kurie universitetai ir kolegijos sugeba užtikrinti aukštą studijų lygį. Įstojus į “aukštosios mokyklos” iškabą teturintį kioską, ateityje nereikėtų kaltinti nei Lietuvos, nei jos mokslo ir švietimo sistemos. Nes Lietuvoje esama sočiai aukšto lygio aukštųjų mokyklų. Tereikia šiek tiek pastangų įdėti prieš stojant į aukštąją mokyklą.
Beje, kaip skelbia MOSTA, dažniausiai moksleiviai nuomonę apie studijas susidaro vadovaudamiesi informacija gauta iš artimųjų ar pasiekiančių juos per įvairias medijas, o vertinti savo galimybes jie linkę lygindami save su kolegomis.
Kas antras moksleivis svarbiausiu pasirengimo studijoms komponentu nurodo motyvaciją. Trečdalis moksleivių teigia, kad svarbiausia akademinis pasirengimas, o materialinis ir socialinis aspektas svarbiausiu atrodo kas penktam moksleiviui. Vis dėlto, tyrimo rezultatai atskleidžia, kad labiau pasirengę studijoms jaučiasi moksleiviai iš finansiškai geriau apsirūpinusių šeimų. Gintauto Jakšto teigimu, tokį moksleivių vertinimą galima laikyti iliustratyviu, kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekamo PISA tyrimo rezultatai rodo, kad moksleiviai iš labiau finansiškai pažeidžiamų šeimų kur kas rečiau laiko brandos egzaminus, juos išlaiko prasčiau ir vidurinį išsilavinimą įgyja rečiau, nei moksleiviai iš šeimų disponuojančių aukštesnėmis pajamomis.
Aptariamas tyrimas atskleidžia ir dar keletą svarbių niuansų: pasirodo, kad tik ketvirtadalis apklaustų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų savo studentų pasirengimą studijuoti vertina teigiamai. Pusė dėstytojų studentų pasirengimą įvertino neutraliai, o 24 proc. neigiamai.
Iš to paties tyrimo paaiškėjo, kad ir mokytojų manymu, vidutiniškai tik 40 proc. baigiamųjų klasių moksleivių yra pasiruošę aukštajam mokslui.
Ypač drastiški skirtumai atsiskleidžia pasirengimą vertinant pagal mokyklos lygį. Savo mokyklą prie stiprių priskiriantys mokytojai mano, kad pusė jų mokinių galėtų siekti aukštojo išsilavinimo. Tuo tarpu, mokantys silpnose mokyklose pozityviai vertina tik kas penkto moksleivio galimybes studijuoti. O profesinių mokyklų mokytojams atrodo, kad tik kas šeštas jų mokinys galėtų siekti aukštojo išsilavinimo.
Apklausos duomenimis, 40 proc. moksleivių perka korepetitoriaus paslaugas ar papildomai mokosi kursuose, kad geriau pasirengtų brandos egzaminams.
Pastebimas ir dar vienas tarsi ir paradoksalus dalykas: pasirodo, dažniau į pasirengimą papildomai investuoti ir naudotis korepetitorių paslaugomis linkę mokiniai iš stiprių mokyklų. 87 proc. šių mokyklų moksleivių planuoja studijuoti, pusė jų naudojasi korepetitoriaus paslaugomis. Silpnose mokyklose planuojančių studijuoti moksleivių mažiau – 67 proc., taip pat pusė šių moksleivių į pasirengimą investuoja papildomai.
Visos apklaustųjų grupės (moksleiviai, mokytojai ir dėstytojai) labiausiai sisteminių pokyčių reikalaujančia sritimi, siekiant pagerinti moksleivių pasirengimą studijoms, įvardina pokyčius vidurinio lavinimo grandyje. „Labiausiai dėmesio reikalaujančios sritys, anot apklaustųjų, yra mokymo programų turinio peržiūrėjimas ir atnaujinimas, profiliavimo ir profesinio orientavimo sistemų stiprinimas“, – tvirtina G. Jakštas.
Tiesa, apibendrinant reikėtų paminėti ir dar vieną faktą: prieš 25-erius metus į aukštąsias mokyklas įstodavo ne du trečdaliai abiturientų, kaip yra dabar, o tik trečdalis. Ir bent jau dėstytojų požiūriu, tuomet studijų lygis būdavęs gerokai aukštesnis.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės