Iš visų švietimo sektorių sunkiausi šie metai buvo kolegijoms
Iš visų švietimo sektorių šie metai sunkiausi buvo mūsų šalies kolegijoms. Jas šiemet rinkosi maždaug 23 proc. visų kažkur stojusiųjų. O tai yra 8600 jaunuolių. Priminsiu, kad pernai į kolegijas įstojo daugiau nei 10 tūkst. jaunuolių. O tarkime, į universitetus šiemet įstojo apie 11 tūkst. jaunuolių. Tiesa, nemažai šiųmečių universitetų pirmakursių – kone 500 – neatitiko būsimiems universitetų studentams keliamų kriterijų. Mat net trys valstybiniai ir vienas privatus universitetas nesilaikė vadinamųjų stojimo slenksčių ir balo kartelės.
Tiesa, čia svarbu akcentuoti, kad stojančiųjų į kolegijas sumažėjo tikrai ne todėl, kad jos prastai rengia specialistus. Priešingai, darbdaviai dažnos kolegijos absolventų parengimą vertina puikiai ar netgi geriau nei kai kurių universitetų tų pačių krypčių bakalaurų parengimą.
Iš tikrųjų kolegijos mažiau studentų sulaukė dėl to, kad keturi universitetai (pamatę, jog kai kurios kolegijos ir universitetai metai iš metų nepaiso nei stojimo slenksčių, nei balo kartelių ir dėl to nesulaukia jokių valstybės sankcijų) taip pat nutarė nebesilaikyti jokių tarpusavio susitarimų. Ir sau tuo tikrai nepakenkė. Na, o Vyriausybė ir šiemet vėl tesugebėjo palinguoti galva: „Ajajai, nu nu nu.“
Iš visų kolegijų, kurios šiemet laikėsi visų stojimo reikalavimų, tik Šv. Ignaco Lojolos kolegija sulaukė 11 proc. pirmakursių daugiau nei pernai, o Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – 8 proc. daugiau nei pernai.
Dar trys kolegijos taip pat sulaukė daugiau studentų nei pernai, bet jos slenkstinių reikalavimų nesilaikė. Iš viso kolegijos priėmė net 1151 pirmakursį, kuris neatitiko stojimo į kolegijas reikalavimų arba, kitaip tariant, net 13,5 proc. visų šiemet į kolegijas priimtų jaunuolių neturėtų sėdėti kolegijų suoluose, nes jie, remiantis jų pažangumu gimnazijose, nėra pajėgūs studijuoti. Bet jie studijuos ir gaus tokius pačius diplomus kaip ir tie, kurie stojimo reikalavimus atitiko.
Čia svarbu žinoti ir dar vieną dalyką: dažnai sąžiningai stojimo reikalavimų besilaikančiai kolegijai dėl sumažėjusio pirmakursių skaičiaus gresia uždaryti nuo 30 iki net 90 proc. visų studijų programų. Dauguma jų inžinerinės, technologinių ir fizinių mokslų krypties, nors Vyriausybė būtent šias kryptis įvardijo kaip prioritetines ir labiausiai reikalingas šalies ūkiui.
Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas atkreipia dėmesį, kad abiturientų nenoras rinktis inžinerinės ir technologinės krypties studijų pastebimas keletą pastarųjų metų. Per penkerius metus jaunuolių, priimtų į inžinerines ir technologines studijas, universitetuose ir kolegijose sumažėjo dviem su puse karto.
LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas patvirtina: „Stebima tendencija itin grėsminga, nes valstybė neparengs gamybininkų pamainos, kartu stigs ir programuotojų bei kitų IT specialistų, o tai turės įtakos investicijų (ne)pritraukimui į Lietuvą.“
Pasak pašnekovo, verslo sektorius kasmet bene labiausiai laukia informacinių technologijų, inžinerijos ir technologijos krypties studijų programų absolventų, tad į tai atliepdama Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet didina vietų skaičių šioms studijų krypčių grupėms (ypač kolegijų sektoriuje), bet studentai šių krypčių nesirenka.
Atkreiptinas dėmesys, kad kolegijų sektoriuje šiemet net per visus tris priėmimo etapus taip ir liko nepanaudota 881 valstybės finansuojama studijų vieta: tie, kurie remiantis tiek mokykliniais pažymiais, tiek valstybinių brandos egzaminų rezultatais būtų buvę pajėgūs studijuoti kietuosius mokslus, dažnai rinkosi kitas kryptis: biomedicinos, socialinių mokslų studijas arba studijas ne Lietuvoje, o tie, kurie galbūt norėjo studijuoti šiuos mokslus, – buvo nepajėgūs.
Na, o kalbintų regioninių kolegijų vadovai įsitikinę, kad šiųmetis priėmimas į kolegijas buvo gerai suplanuotas kolegijų – pirmiausia, regioninių – uždusinimo būdas. „Šiemetiniai stojamieji buvo vienareikšmiškai nukreipti prieš kolegijas. Tai buvo kolegijų žlugdymo metai, – griežtai kalba Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas ir paaiškina: – Keičiant stojamojo balo skaičiavimo metodiką mums buvo aiškinama, girdi, niekas nesikeis, bet tai netiesa. Iš tiesų, palyginti su praėjusiais metais, šiemet stojantiesiems į universitetus reikalavimų kartelė kilo apie 50 proc., o stojantiesiems į kolegijas – net 115 procentų.“
Pasak Utenos kolegijos direktoriaus Raimundo Čepuko, sąžiningoms kolegijoms pakenkė ir dalies privačių kolegijų elgesys. Kai kurios privačios kolegijos priėmė studijuoti netgi tokius jaunuolius, kurie iš viso nelaikė nė vieno valstybinio brandos egzamino; mat iki šiol brandos atestatui gauti užtenka išlaikyti tik vieną mokyklinį egzaminą.
Visos šios problemos puikiausiai žinomos šalies švietimo strategams, tačiau jie renkasi pasyvumo taktiką. Tad kolegijos jaučiasi paliktos vienos spręsti tiek demografines, tiek regiono, tiek bendrojo ugdymo mokyklų darbo broko problemas.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės