Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Iš danų galėtume pasimokyti, kaip mokyklose mokyti empatijos

2020-10-27, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Jungtinių Tautų kasmet sudaromame Pasaulio laimės indekse Danija jau kurį laiką užima lyderės pozicijas – pastaruosius 7 metus ši šalis nebuvo iškritusi iš pirmaujančiųjų trejetuko. Tai lemia daugelis veiksnių – nuo šalies socialinės sistemos iki visus vienijančio bendruomeniškumo jausmo. Regis, įtakos tam turi ir empatijos pamokos vaikams.

Nuo 1993 metų jaunųjų Danijos piliečių tvarkaraščiuose yra įterpta kassavaitinė empatijos valanda. Per ją vaikai nuo 6 iki 16 metų mokosi tapti empatiškesniais, supratingesniais ir labiau užjaučiančiais žmonėmis. Natūralu, kad vėliau tai jiems padeda užmegzti geresnius santykius ir tapti sėkmingesniems. Tai taip pat veikia ir kaip puiki patyčių mokyklose prevencija.

Paaugliams tokie užsiėmimai labai naudingi, mat šiame amžiuje jie dažnai linkę įgyti narciziškų bruožų, mėgsta kritikuoti ir neigti kitus. O išaiškinus empatijos svarbą ir naudą, jaunuoliai kelia sau rimtesnius tikslus, tampa ne tokie egoistiški, dėmesį kreipia į kitų, ne vien į savo pačių gerovę.

Empatijos pamokose stengiamasi sukurti itin malonią atmosferą, kad visi jaustųsi laukiami. Užsiėmimų, vadinamų Klassens tid, metu mokiniai skatinami aptarti iškilusias problemas. Ir nesvarbu, ar tai būtų su mokykla susiję rūpesčiai, ar ne, jie dalijasi problemomis, o likusi klasė kartu su mokytoju ieško galimų sprendimų. Atsakymų paieška pagrįsta įsiklausymu, supratingumu, jautrumu bei gerais norais. Ir tai tik viena priemonė, padedanti jaunuoliams būti empatiškesniems kitų atžvilgiu.

JAV rašytoja ir psichologė Jessica Alexander, bendradarbiaudama su danų psichoterapeutu Ibenu Sandahlu, nustatė, kad komandinis darbas ypač prisideda prie empatijos ugdymo mokyklose. 60 proc. užduočių Danijos mokyklose yra paremtos grupiniais užsiėmimais, kuomet stengiamasi vieni kitiems padėti, o ne konkuruoti, lipti per galvas dėl asmeninės naudos. Užuot stiprinę norą pralenkti bendraamažius, kuriems mažiau sekasi, vaikai ir paaugliai išmoksta dirbti kartu, padėti kitiems, paskatinti.

Tiesa, negalima teigti, jog šios šalies mokyklose visai nėra konkurencijos. Jos esama, bet konkuruojama dažniausiai su savimi.

Patys danų vaikai nuoširdžiai mėgsta empatijos užsiėmimus ir minėtus projektinius darbus grupėse. O ir tėvai džiaugiasi žinodami, kad empatijos pamokos duos daug naudos jų vaikų, o kartu ir šalies ateičiai.

Lietuvoje iki to dar toloka, bet užuomazgų jau yra. Kelios privačios ir valstybinės mokyklos skelbia, kad jos skatina mokinių empatiją, bando jos mokyti.

Čia paminėsiu tik du pavyzdžius: vieną iš valstybinės, kitą – iš privačios mokyklos. Štai Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla skelbiasi ypatingai daug dėmesio skirianti mokytojų ir mokinių empatijai didinti. Čia siekiama, kad visi jaustųsi gerai, o be empatijos, be emocinio ugdymo to nepasieksi. Taigi, mokiniai mokomi pažinti save, savo emocijas bei spręsti konfliktines situacijas.

 Visi vaikai kas mėnesį įsivertina savijautą, kiekvienas turi savo aplanką, kur pasižymi savijautos kaitą. Pramokę pažinti save, savo emocijas, jie keliauja toliau – tai yra, mokosi save valdyti.
 O perėjus į vyresnes klases mokiniai mokomi, kas yra konfliktai, mokoma, kaip juos spręsti. Įdomu tai, kad neretai mokiniai tampa tėvų mokytojais emocijų klausimais.

Daug dėmesio empatijos mokymui ir emocinio intelekto ugdymui skiria ir Vilniaus privati gimnazija. Ji įgyvendina net kelias socialinio emocinio ugdymo programas, skirtingo amžiaus vaikams, mokytojams ir tėvams.

Štai visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, „BCS International“ ir „Vilniaus privati gimnazija“ susivienijo, kad Lietuvos mokyklose nacionaliniu mastu būtų plėtojamos programos, lavinančios vaikų emocinį intelektą ir laimės jausmą.

„Vaikams, kad užaugtų psichologiškai sveiki ir laimingi, reikia išugdyti aukštą pagarbos sau ir kitiems jausmą. Būtent to padeda siekti socialinė programa „Emocinio intelekto lavinimas Lietuvos mokyklose panaudojant SEAL programos modelį“. Viliamės, kad tai leis natūraliai sumažinti tokius reiškinius, kaip patyčios, didelis streso lygis, vaikų savižudybės, turėtų padidėti ir jaučiamos laimės laipsnis,“ – sako projekto vadovė Irma Liubertienė.

Moksliškai įrodyta, kad laimė – glūdi daug giliau nei mūsų loginis mąstymas ir kiti protiniai gebėjimai. Laimės jausmas slypi mūsų emociniuose smegenyse. Būti laimingu – tai būti saugiu, būti suprastu, būti reikalingu.

Vilniaus privačioje gimnazijoje akcentuojama, kad emocijos lemia viską, ką mes darome, taip pat ir mintis. Mokant empatijos ir ugdant emocinį intelektą, galima pasiekti, kad vaikai išskleistų savo talentus ir kūrybiškumą, kartu padėti jiems tampi motyvuotomis ir savimi pasitikinčiomis asmenybėmis.

Čia pateikiau tik du pavyzdžius, nes Lietuvoje ši sritis dar nėra ne tik pakankamai, bet net pakenčiamai išplėtota. O gerai būtų, kad empatijos mokymas ir emocinio intelekto ugdymas norma taptų visose mokyklose. Tuomet dalis problemų iš mūsų mokyklų apskritai dingtų ir galbūt mūsų mokiniai nebebūtų tituluojami, kaip vieni nelaimingiausių Europoje.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai