Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ir aukštajame moksle prasideda laukinė kova be taisyklių

2024-07-11, Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Esame didelių paradoksų šalis. Nes tarkime keliant konkursinio balo kartelę stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, realybėje ji pradeda leistis, arba žodžiais auginant kokybę, realybėje ji ima žemėti.

Bet apie viską iš eilės.

Analizuojant pastarojo laikmečio pokyčius, vis labiau ryškėja vaizdas, kad šiemet įstoti į aukštąsias mokyklas bus paprasčiau nei ankstesniais metais (nors mums juk buvo deklaruojama priešingai).

Cituojame. „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pernai kalusi kolegijas prie kryžiaus, kad dalį studentų šios priėmė su žemesniu balu, šiemet sakė to nebeleisianti ir sieksianti kokybės. Paradoksalu, bet to ji siekia ne keldama, o nuleisdama konkursinio balo kartelę“, – karčiai kalba Utenos kolegijos vadovas Raimundas Čepukas.

Priminsime, kad iki šiol norėdamas įstoti į Lietuvos universitetų valstybės finansuojamą studijų vietą stojantysis turėdavo įveikti konkursinį balą – 5,4, o į kolegijas – 4,3 balo. Na, o šiemet stojant į universitetą užteks pasiekti 4,4 balo, o gal ir dar mažiau. Taigi, teoriškai kartelė turėjo pakilti, bet praktiškai ji nusileido.

Kaip taip atsitiko? Pasirodo, dėl vieno žodžio. Dėl žodžio „vidurkis“. Kuriant pokyčius, buvo skelbiama, kad norėdamas įstoti į universitetą jaunuolis turės laikyti tris valstybinius brandos egzaminus ir juos išlaikyti ne mažiau nei po 36 balus iš 100. Bet praktiškai įvyko „mažų“ korekcijų ir atsirado minėtasis žodis „vidurkis“. Taigi, jeigu jaunuolis laiko matematikos, lietuvių kalbos ir anglų kalbos egzaminus ir per matematikos bei lietuvių kalbos egzaminus gauna po 17 balų iš šimto, o per anglų kalbos egzaminą – 74 balus, jo vidurkis tampa tinkamas ir jis gali įstoti į universitetą. Nors jo stojamasis konkursinis balas bus mažesnis nei 4,4 balo.

„O tai reiškia, kad tie abiturientai, kurie pernai baigė gimnazijas ir nepateko į valstybės finansuojamas studijų vietas kolegijose (nes jų vidurkis tesiekė 4,2 konkursinio balo), šiemet jau galės gauti valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose. Sunku patikėti, bet į mažiau konkurencingas universitetų studijų programas gali pavykti įstoti net ir su 3,6 balo“, – pažymi Nerijus Varnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas.

Cituojame. „Žinoma, kad jaunuoliai, jei tik gali patekti į universitetą su žemesniu balu, jie ir rinksis jį, o ne kolegiją“, – pabrėžia Remigijus Kinderis, Klaipėdos valstybinės kolegijos vadovas.

Universitetams belikusi vienintelė dilema, kaip čia visuomenei paaiškinti, kad silpnesnių studentų priėmimas nesikerta su jų deklaruojamomis vertybėmis.

Pernai stojamasis konkursinis balas į universitetus buvo 5,4, o šiemet tokio laikosi tik du universitetai, o dar du – su išlygomis.

Natūralu, po tokio universitetų elgesio visas karteles žemyn leidžia ir absoliuti dauguma kolegijų.

Didžiosiose kolegijose kartelė leidžiasi iki 3,2 balo, regioninėse – iki dviejų, o kai kuriose privačiose – iki vieno balo.

„Kadangi kartelę leidžia universitetai, mums nelieka nieko kito. Visi galvoja apie išlikimą. Prasideda laukinė kova be taisyklių“, - teigia vienos kolegijos vadovas.

Paprasčiau tariant, tam, kad taptum kolegijos studentu, šiemet užteks visus tris egzaminus būti išlaikius iš kiekvieno surenkant po 16 balų iš 100.

Tačiau vis prastėjant demografinei padėčiai ir tai gali negelbėti, todėl kolegijos ieško ir kitų išeičių. Nuo išgyvenimo dilemų dar keletą metų kolegijas gelbės ankstesnių metų gimnazijų abiturientai ir persikvalifikuoti siekiantys suaugusieji. Mat, kaip akcentuoja Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas, daugumoje kolegijų jau dabar nuo 50 iki 80 proc. visų stojančiųjų sudaro ankstesnių metų absolventai. Ir jų dalis vis auga.

Iš tiesų, asmenų, anksčiau baigusių gimnazijas ir niekur nestudijavusių, bei suaugusiųjų, jau turinčių vieną aukštojo mokslo diplomą, bet norinčių persikvalifikuoti, pritraukimas yra puiki niša kolegijoms išlikti.

Tačiau svarbu, kad siekiant pritraukti studentų, būtų galvojama ne vien apie pinigus, bet ir apie kokybę. Ir tai pasakytina tiek apie kolegijas, tiek apie universitetus. Ir jeigu jau nusprendėme kelti kokybės kartelę, matyt, ji turėtų kilti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais ar darbais.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai