Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Gyvenamoji vieta turi reikšmingos įtakos vaikų išsimokslinimui

2019-02-18, Pirmadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Abstrakti kritika Lietuvoje jau seniai nieko nebejaudina, o išvados, kad mūsų šalyje matematikos ar fizikos vaikai mokomi labai prastai ir negauna net bazinių pagrindų, daugeliui kelia žiovulį. Todėl šį kartą nusprendžiau kalbėti labai konkrečiai – tai skambės nemaloniai, bet tegul.

Taigi, jeigu jūsų šeima gyvena Rietavo, Neringos, Kelmės ar Kupiškio    savivaldybėje, o vaikas mokosi tos savivaldybės mokykloje, šansų, kad jis pramoks fizikos, itin mažai (nes tik 13–17 proc. laikiusiųjų fizikos egzaminą gavo 36–85 balus iš 100, o visi kiti daugiau nei 80 proc. – mažiau). Arba tų šansų apskritai nėra, nes nė vienas abiturientas visoje savivaldybėje fizikos nepasiekė net 36 balų iš 100. Čia labai svarbu turėti omenyje, kad šis egzaminas nėra privalomas ir jį renkasi tik tie, kam jo reikia ir kas mano fiziką mokantys. Taigi manyti jie mano, bet po brandos egzamino paaiškėja, kad fizika jiems kaip paukščių kalba. Ar galite pagalvoti, kokią dramą patiria tokie mokiniai, ar įsivaizduojate, kaip griūna jų ateities planai?

O jeigu jūsų šeima gyvena Kalvarijos, Skuodo ar Pagėgių savivaldybėje, tikimybė, kad jūsų vaikas bent šiek tiek pramoks informatikos, labai nedidelė. Nes jos parengimas šiose savivaldybėse apgailėtinas. Egzaminas taip pat nėra privalomas, tad laikomas savo pasirinkimu, tačiau pažvelgus į rezultatus norisi verkti: nuo 86 iki 100 balų šiose savivaldybėse negauna niekas, o 36–85 balus iš 100 tik 10–14 proc. visų laikiusiųjų. Vadinasi, 86–90 proc. laikiusiųjų IT egzaminą gavo mažiau nei 35 balus iš 100, kas išvertus į dešimtbalę sistemą reiškia dvejetą ir trejetą.

Na, o matematikos egzaminas jau nebe toks savanoriškas: jį laiko visi, kurie svajoja apie nemokamas studijas. Ir išlaiko pasibaisėtinai prastai. Beje, daugelyje Lietuvos savivaldybių. Tai reiškia mažiausiai du dalykus: kad jie ne tik nebuvo išmokyti matematikos, bet ir tai, kad jie turi ypač mažai šansų gauti nemokamą studijų vietą pagal pasirinktą studijų programą. O tai turės įtakos jų ateičiai. Kalbant konkrečiai, jeigu jūsų šeima gyvena Ignalinos, Trakų, Pagėgių, Joniškio, Rietavo, Širvintų, Neringos ar Kelmės savivaldybėse, šansai, kad jūsų vaikas pramoks matematikos, nėra dideli ir viso labo siekia 10–20 proc. iš 100. Nes tik tiek abiturientų šiose savivaldybėse gauna įvertinimus nuo 36 iki 100 balų, o visi kiti – mažiau. Tik nežymiai šviesesnis vaizdas ir Birštono, Biržų, Anykščių, Zarasų, Vilniaus rajono ar Šiaulių rajono savivaldybėse, nes jose matematikos gerai ar patenkinamai išmokomi tik iki 25 proc. visų mokinių. Taigi viso labo ketvirtadalis. O trys ketvirtadaliai murkdosi 1–3,5 balo iš 10 įvertinimų lygoje.

Žvelgiant į šių metų brandos egzaminų rezultatus, susidaro įspūdis, kad mūsų abiturientams gimtoji yra visai ne lietuvių, o anglų kalba, nes pastarosios egzaminą jie laiko kur kas geriau nei lietuvių. Kiek keista yra tai, kad lietuvių kalbos egzaminas – sunkiai įveikiama kliūtis ne vien Šalčininkų, Vilniaus rajono ar Visagino abiturientams, bet ir Neringos, Akmenės, Šilutės ar Švenčionių savivaldybių jaunuoliams (trys penktadaliai šių savivaldybių abiturientų plūduriuoja žemų įvertinimų vandenyse, tai yra per lietuvių kalbos egzaminą gavo mažiau nei 36 balus iš 100).

O štai ties anglų kalbos egzamino rezultatais norėtųsi sustoti kiek ilgiau. Nes jis yra puikus lakmuso popierėlis. Tikriausiai daugumai teko girdėti, kad mūsų mokyklose sparčiai daugėja nemotyvuotų, abejingų, net nemokintinų mokinių, kurių negalima išmokyti nei matematikos, nei informatikos, nei lietuvių kalbos. Daugybės regionų mokyklų vadovai ir mokytojai mėgsta papostringauti, kad socialinis ekonominis kontekstas Lietuvos paribio savivaldybėse labai prastas ir vis blogėja, taigi vaikų tiesiog neįmanoma išmokyti netgi elementarių dalykų. Patys įtikėję šia savo išvada, jie ima vegetuoti, o tokia mokykla iš mokymo įstaigos tampa laiko leidimo įstaiga. Nes juk vis tiek nieko nepakeisi.

Tačiau tai yra visiška nesąmonė ir tą įrodo būtent anglų kalbos egzaminas. Jį puikiai laiko visų Lietuvos savivaldybių mokiniai, net ir pačių atkampiausių, net ir tų, kuriose, kaip teigiama, socialinis kontekstas prastas, net ir tų, kuriose, kaip įrodinėjama, daug nemokintinų ir abejingų vaikų. Visose šalies savivaldybėse anglų kalbos egzaminą gerai ir puikiai išlaiko daugiau nei po du trečdalius mokinių, o trečdalyje savivaldybių – daugiau nei po 80 procentų. Tai kur dingo tie visi nemokintini ir nemotyvuotieji? Juolab žinant, kad anglų kalbos egzaminą laiko daugiausia Lietuvos abiturientų. Vadinasi, tų nemokintinų labai mažai. Jeigu dauguma Lietuvos jaunuolių išmoksta angliškai, vadinasi, juos galima (ir net reikia) išmokyti ir lietuvių kalbos, ir istorijos, ir matematikos, ir informatikos ar fizikos.

Ir dar. Lietuvos mokyklose išmokoma ne tik anglų kalbos. Bet ir biologijos, net chemijos. Bent jau tuos, kurie nori išmokti ir kurie renkasi šių dalykų egzaminus. Biologijos egzaminą šiemet laikė per 6 tūkst. mokinių (nes jis taip pat pasirenkamasis) ir jį laikė tikrai gerai, kelis kartus geriau nei matematikos. Daugiau nei pusėje savivaldybių puikiai ir gerai biologijos egzaminą išlaikė daugiau nei po 70 proc. visų laikiusių abiturientų. Jeigu mūsų abiturientai taip laikytų ir kitus egzaminus, savo švietimo sistema galėtume didžiuotis.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai