Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Gaila, kad pradžioje karantino jausta vienybė virsta į pakankamai didelį susipriešinimą

2020-04-07, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Paradoksalu, bet koronavirusas ir karantinas atskleidė ne tik mūsų sveikatos apsaugos privalumus ir trūkumus, bet ir mūsų švietimo sistemos pliusus ir minusus. Gaila, kad pastarųjų kiek daugiau nei pliusų. Bet pradėti verta nuo privalumų. Taigi, per pastarąsias tris savaites daugybė šeimų pamatė ir įsitikino, kokia svarbi yra mokytojo profesija. Pasimatė ir kurie tėvai savo vaikams skirdavo akivaizdžiai per mažai laiko ir dėmesio. Na ir karantinas juos tiesiog privertė savo atžaloms skirti daugiau dėmesio.

Kartu koronavirusas ir karantinas tiesiog prikišamai parodė, kurios mokyklos yra geros, o kurios – prastos, kurie mokytojai nusipelno būti vadinami Mokytojais iš didžiosios raidės, o kurie apskritai neverti mokytojo vardo. Parodė ir visų švietimo grandžių atsakomybės lygį, vienybės lygį, taip pat ir pažangos bei inovatyvumo lygį.

Didelis pliusas, žinoma, ir tai, kad Švietimo mokslo ir sporto ministerija perka 35 tūkst. kompiuterių sunkiau gyvenantiems vaikams. Be koronaviruso nieko panašaus nebūtų įvykę dar daug metų. Per karantiną pasimatė ir tai, kad beveik visi universitetai ir dauguma kolegijų visai gerai pasirengę dirbti nuotoliniu būdu, turi daug resursų ir galimybių. Jeigu per savaitę 90-98 proc. visų paskaitų ir užsiėmimų persikelia į internetą, tai tikrai galima pasidžiaugti. Žavu yra ir tai, kad ekstremaliomis sąlygomis pasimatė, jog daugybė mūsų šalies gyventojų gali dosniai aukoti savo laiką ir pinigus, gali padėti žmonėms, gali nereikalauti už savo darbą atlygio, gali dalintis savo turimais, anksčiau mokamais buvusiais resursais ir informacija.

Kiek netikėta yra tai, kad karantinas patinka daliai mokinių. Ypač motyvuotiems, atsakingiems ir tiems, kurie nori mokytis. Jiems nebetrukdo nemotyvuoti klasiokai, netrukdo triukšmas, jie gali intensyviau mokytis to, kas jiems labiausiai patinka. Ir gali naudotis ne tik mokykliniais, bet ir aukštųjų mokyklų resursais. Ir ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio.

Bet kartu negalima nepaminėti ir trūkumų. Tad kokie jie? Jeigu pradžioje karantino buvo juntama didžiulė vienybė ir susitelkimas, tai ilgainiui visa tai virsta į pakankamai didelį susipriešinimą. O tai labai nesveika. Vieni tėvai ir mokiniai rėkia, kad mokslo metus jau dabar reikia nutraukti ir kad nuotolinis mokymas visiškai nepasiteisino, o kiti – priešingai – skelbia, kad nuotolinis mokymas nuostabus ir net po karantino jį reikėtų plėtoti. O kalbėti apie mokslo metų nutraukimą – apskritai nesąmonė. Nes taip formuosis ir liks didžiulės žinių ir supratimo spragos. Dar viena aršių ginčų tema yra brandos egzaminai. Vieni, paprastai tie, kuriuos mokslai labai vargina, įrodinėja, kad šiemet jokių egzaminų apskritai nebereikia, o kiti tvirtina, kad egzaminai būtini. Ir jeigu jų nebus, tai labai neigiamai atsilieps daugybės jaunų žmonių stojimui į aukštąsias mokyklas ir ateities planams.

Stipriai trikdo ir tai, kad per pastarąsias dešimt dienų išryškėjo ir gana rimtas susipriešinimas tarp tėvų ir mokytojų. Dalis mokytojų dirba su didžiuliu atsidavimu ir vaikams skiria netgi daugiau laiko nei įprastu metu, bet yra ir visiškai abejingų mokytojų, kurie paskutines tris savaites savo mokinių nei matė, nei girdėjo, nei jų konsultavo. Tiesiog parašo užduotis ir laukia atsakymų elektroniniu paštu. Toks butaforinis mokymas tėvus labai erzina. Taigi, omenyje turėdami prastus mokytojus, jie apie visus pedagogus kalba skeptiškai ir juos kritikuoja. Na, o šie nelieka skolingi – skelia atgal apie pakvaišusias supermamytes ir supertėvelius, kuriems karantinas yra tikrų tikriausia atpildo valanda už jų paranormalius reikalavimus ir neišauklėtas atžalas. Taigi jokio abipusio supratimo, jokios tolerancijos ir jokio palaikymo.

Yra ir dar vienas labai rimtas minusas. Be paaiškinimų, be konsultacijų daugybė vaikų dalies naujų temų taip ir nesupras. Ir tai taps tarsi nuo kalno besiridenančia sniego gniūžte: nesuprantu vienos temos, neperprantu antros, daug neaiškumų lieka trečioje. Taip veriasi didžiulės spragos, formuojasi skylės. Imu nesuprasti visumos, imu nemėgti tos pamokos, imu nemėgti to dalyko mokytojo, galiausiai imu nekęsti viso to dalyko ir jo atsisakau jau vienuoliktoje klasėje. O nuoskauda lieka visam gyvenimui.

Beje, jau dabar aišku, kad po šio pavasario gana didelės dalies mokinių pasiekimai susilpnės, kitaip tariant, bus prastesni nei ankstesnių metų laidų, na ir visos Lietuvos bendri švietimo rezultatai bus gana nykūs. Ir blogiausia, kad visi galės nusiplauti atsakomybę: mokiniai aiškins, kad tai koronavirusas ir karantinas jiems trukdė išmokti, mokytojai taip pat įrodinės, kad būtent šios dvi priežastys jiems trukdė išmokyti mokinius įvairių dalykų pagrindų. Bet koks skirtumas, kas kaltas – nežinojimas juk liks. Nuo to apsaugoti labiausiai galėtų didesnė mokinių motyvacija, tikslų kėlimasis, daugiau savarankiško darbo, daugiau atsakomybės, daugiau geranoriškumo, daugiau supratimo, kad mokaisi sau, o ne kitiems. Jeigu tai pavyktų, moksluose nesusiformuotų jokių didelių spragų, be to, tai padėtų jaunuoliams tapti brandžiomis asmenybėmis.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai