Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Daugėja savivaldybių, kuriose gyventojų tankumas toks, kaip Mongolijos stepėse

2017-12-11, Pirmadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Šiuo metu Lietuva yra sparčiausiai senstanti ir nykstanti valstybė Europos Sąjungoje: dar 2001 m. Lietuvos mokyklose mokėsi beveik 604 tūkst. mokinių, o dabar jau tik 330,8 tūkstančio. Daugiau nei pusėje (38-iose iš 60-ies) šalies savivaldybių vaikų ir jaunuolių sumažėjo dvigubai ir daugiau, kai kur – net trigubai. Deja, mažėjimo pabaigos dar nematyti.

Nors per šį laikotarpį Lietuvoje nebuvo nei karų, nei marų, nei kitų didelių nelaimių, kai kurie regionai tuštėja dar nematytu tempu, o vaikų skaičius traukiasi suvis pasibaisėtinai.

Tarkime, 1995 m. visoje Ignalinos savivaldybėje gyveno 3140 vaikų iki dešimties metų amžiaus, dabar tokių vaikų čia jau tik 1133. Arba dar vienas pavyzdys: Skuodo rajono savivaldybėje 1995 m. gyveno 4675 vaikai iki dešimties metų amžiaus, o dabar tokių jau tik 1557. Ir, kaip teigia merai, dugnas dar nepasiektas.

Visoje Zarasų savivaldybėje prieš dvidešimt metų turėjome daugiau nei 4 tūkst. mokinių, o dabar jų tėra 1478. Ateinančius keletą metų jų skaičius dar mažės, kol pasieks maždaug 1300. Tik tada kažkuriam laikui nusistovės. Tačiau vėlgi neilgam, nes čia jau esama seniūnijų, kur per metus gimsta tik 1–2 vaikai.

Sunkiai dūsauja ir Ignalinos rajono savivaldybės valdžia bei gyventojai. Ši savivaldybė pagal senatvės koeficientą rekordininkė – joje šimtui vaikų iki 15 metų tenka daugiau nei 200 pagyvenę žmonės (65-erių ir vyresni). Kai kuriose šios savivaldybės seniūnijose vyresni nei 65 metų žmonės sudaro jau daugiau nei 40 proc. visų gyventojų. Šiandien visame rajone veikia tik trys gimnazijos: Ignalinos, Didžiasalio ir Vidiškių, bet jos tikrai mažos. Didžiausioje – Ignalinos gimnazijoje – pernai mokėsi 291 gimnazistas, o šiemet dar mažiau – 280.

Šiuo metu visame Ignalinos rajone tėra 1398 mokiniai, bet po kelerių metų jų nebus ir tūkstančio. O dar po dvidešimties ir tas tūkstantis atrodys kaip gražus prisiminimas, nes baigę mokyklą Ignalinos rajone lieka arba po studijų iš didžiųjų miestų į gimtinę grįžta tik vienas kitas jaunasis ignaliniškis. Jaunų šeimų jau dabar čia ypač mažai, o po keliolikos metų vestuvės ir krikštynos apskritai, regis, bus mėnesio įvykis.

Ilgainiui retai apgyventų savivaldybių (kai kaimo gyventojų tankumas mažesnis nei 12,5 gyventojų viename kvadratiniame kilometre) Lietuvoje vis daugėja: šiandien tokios teritorijos jau užima 44,2 proc. mūsų šalies, nors dar visai neseniai – 2001-aisiais – jos sudarė tik 16,7 proc. mūsų valstybės teritorijos.

„Formuojasi naujos demografinės dykros, kuriose kai kur gyventojų tankumas jau beveik toks kaip Mongolijos stepėse – vos 2–5 gyventojai viename kvadratiniame kilometre“, – komentuoja Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vidmantas Daugirdas. 

Jam antrina Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento vyresnysis patarėjas Andrius Valickas: „Ypač liūdnas vaizdas yra paribio savivaldybėse. Mūsų šalyje daugėja ne tik rezidencinių zonų, bet jau ir rezidencinių savivaldybių.“ Jos gyvybingos būna tik vasarą, kai suvažiuoja poilsiautojai, o kitais metų laikais apmiršta. Tai pasakytina apie Zarasų, Ignalinos, Švenčionių ir Lazdijų savivaldybes. Iš tiesų dar būtų pusė bėdos, nes nėra labai blogai, jog kai kuriuose valstybės regionuose nėra pramonės, bet yra gerai išplėtota poilsio ir turizmo infrastruktūra, tačiau kai smigti ir trauktis pradeda ir neturistiniai regionai, net guostis nebėra kuo. Juolab kai tos savivaldybės netgi yra arti didžiųjų miestų, tarkime, Širvintų, Prienų, Varėnos, Kazlų Rūdos bei kitos panašios.

Ir blogiausia, kad kai kurie procesai yra nebegrįžtami. Lietuvos gyventojų skaičius per pastaruosius 20 metų sumažėjo 738,7 tūkst., arba 20,6 proc. Žinoma, gal dar ir galima tikėtis, kad gerėjant ekonominei situacijai, augant reemigracijai ir imigracijai gyventojų daugės, bet tik didmiesčiuose ir šalia jų, o štai viltis, kad gyvybės ims daugėti retai apgyventose teritorijose, vargu ar galima.

Tai girdėti tuštėjančių savivaldybių gyventojams labai sunku, nes niekas nenori gyventi nepatraukliose, apmirusiose, neperspektyviose teritorijose, bet net šviesiausi protai nesugalvoja, ką tokiomis aplinkybėmis daryti. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, net ir labai išsivysčiusiose. Retai apgyventų teritorijų daugėja ir Skandinavijose šalyse, ir D. Britanijoje, ir Ispanijoje, ir Prancūzijoje, ir net JAV. Ir joms susidoroti su šia problema nesiseka.

Lietuva irgi daro, ką gali ir ką supranta. Nuo 2004 m. iki dabar į Lietuvos regionus investuota tikrai daug tiek ES, tiek valstybės lėšų: ir šiandien rajonų centrų, įvairių miestelių centrai atrodo tikrai gražiai. Tačiau vien to nepakanka. Nedideli miestai ir miesteliai ir toliau tuštėja. O dėl to daugėja įvairių nesusipratimų ir net priekaištų, kad štai už milijoną buvo renovuota mokykla, bet mokinių joje neliko, tad ją teko uždaryti, arba renovuota ambulatorija, bet sumažėjus gyventojų ir ją teko uždaryti, arba išasfaltuotas žvyrkelis, bet juo per dieną pravažiuoja keliasdešimt automobilių.

V. Daugirdo teigimu, neužtenka gerinti vien infrastruktūrą: „Kol vidutinis atlyginimas Vilniuje bus dvigubai didesnis nei provincijos savivaldybėse ir kol vidutinė alga Vakarų Europoje bus keturis kartus didesnė nei Lietuvoje, tol žmonės ir migruos. Ir jų nesustabdys jokios dirbtinės priemonės nei įrodinėjimai, kad jaunoms šeimoms labai gera gyventi, tarkime, gražia gamta išsiskiriančioje savivaldybėje. Kai atlyginimai Vakaruose ir Lietuvoje skirsis nebe 4, o 2 kartus, emigracija ims sparčiai mažėti.“

Kad tai tiesa, mums patvirtino ir Estijos pavyzdys, kur vidutinė alga jau išties solidi, o emigracija kartais net mažesnė nei imigracija.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai