Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Darbdaviai neranda specialistų, o tūkstančiai perteklinių profesijų atstovų – darbo

05.04 Antradienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Per pastaruosius dešimtį metų Lietuvos darbo rinka stipriai išsikraipė ir dar labiau kraiposi. Darbdaviai neberanda jiems trūkstamų specialistų, o tūkstančiai perteklinių profesijų atstovų neranda darbo. Tiesą sakant, Lietuvoje tik kiek daugiau nei pusė dirbančiųjų dirba pagal įgytą specialybę, o visi kiti – ne. Yra ir dar viena bėda. „Apie 30 proc. aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina įgytos kvalifikacijos neatitinkančiuose darbuose“, – rodo Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA analizė. Paprasčiau tariant, norint dirbti pardavėju, nereikia aukštojo išsimokslinimo, bet Lietuvoje taip dažnu atveju nutinka. Ypač daug neatitikimų tarp įgyto išsilavinimo ir dirbamo darbo tarp kolegijas baigusių absolventų. O tai lemia jau kitą trūkumą – nors teoriškai didesnė aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų dalis turėtų tiesiogiai prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo ir šalies vystymosi, bet kadangi jie dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, tai jokio proveržio ir nematyti. Labiau matyti tik didelis nusivylimas gaunamais mažais atlyginimais. Kitaip ir būti negali: juk baigus aukštąją, bet dirbant žemos kvalifikacijos darbą ir gaunant menką algą apima didelė neviltis ir pyktis.

Žinoma, nėra tobulos darbo rinkos, kurioje visi dirbtų darbus pagal kvalifikaciją ir išnaudotų visą savo gebėjimų potencialą. Visgi ilgalaikiai ir didesnio lygmens neatitikimai turi neigiamų pasekmių tiek darbuotojų, tiek įmonių, tiek ir struktūriniame visos ekonomikos lygmenyje. Tyrimai rodo, kad individualiame lygmenyje tai susiję su mažesniu pasitenkinimu darbu ir turi įtakos atlyginimų dydžiui. Tarkime, aukštesnę kvalifikaciją, nei reikia einamoms pareigoms, turintys asmenys uždirba 20 proc. mažiau nei asmenys, dirbantys darbą pagal kvalifikaciją, – skelbia STRATA.

Na, o aukštesniame lygmenyje tai susiję su mažesniu produktyvumu, didesne darbuotojų kaita, galų gale su didesniu struktūriniu nedarbu ir mažesniu BVP augimu dėl pakankamai neišnaudojamo žmogiškųjų išteklių potencialo.

Kodėl viskas pakrypo būtent šia linkme? Priežasčių bent keletas. Visų pirma, mūsų valstybė ir jos valdžia stipriai blaškosi. Nežino, ko nori. „Mūsų valstybė jau daug metų leidžia ir net skatina kepti tai, ko mums nereikia ar ko turime per daug. Todėl perteklinių profesijų atstovų rengimas niekaip nesibaigia“, – kritikuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Antroji priežastis – šeimos, tai yra tiek tėvai, tiek jaunuoliai, skendi išties dideliame rūke ir nežinioje.

Kadangi pastaruoju metu viskas taip sparčiai keičiasi, tėvai nespėja gaudyti ir įvertinti naujausių darbo rinkos tendencijų, o dauguma jaunuolių apskritai į tai moja ranka. 40 proc. abiturientų profesiją renkasi paskutinę minutę ir atsižvelgdami vos į 1–2 kriterijus. O vėliau dauguma dėl to gailisi. Nes renkantis profesiją reikėtų įvertinti 10–20 aspektų, bet niekas jaunuoliams to nepaaiškina.

Pastebiu ir dar vieną liūdną tendenciją, – sako Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, – Lietuvoje, ypač tarp jaunimo, sėkmingas gyvenimas nebetapatinamas su pastangomis, sąžiningumu. Todėl tų pastangų vis mažėja. Todėl vis daugiau jaunuolių ieško lengviausio kelio, lengviausių studijų, atsisako sunkesnių mokslų ir disciplinų. Ir visa tai prasideda dar mokykloje. Juk daugumoje mūsų mokyklų paaugliams nebesistengiama įdiegti, kad darbas ir pastangos yra vertybė. Bet gal jaunimas pats to nenori girdėti, nes mato, kad daugokai veikėjų klesti ir nepersistengdami, o štai sąžiningi, išsilavinę žmonės verčiasi gana sunkiai.“

Trečia priežastis, kodėl jaunuoliai ignoruoja dalį perspektyvių profesijų ir galimybių, yra inercija ir nepasitikėjimas. Prireikė dešimties metų, daug kalbų ir pinigų, kol tiek jaunimas, tiek tėvai buvo įtikinti, kad profesijos, susijusios su IT ir programavimu, yra perspektyvios. Taip pat reikėjo laiko, kad išplistų informacija apie šių profesijų atstovų atlyginimus. Ir dabar stojančiųjų į šias studijų programas skaičius visai adekvatus (nors darbdavių požiūriu per mažas, bet juk negali IT profesijų rinktis pusė visų jaunuolių). Tikėtina, kad ilgainiui daugiau jaunuolių ims stoti ir į inžinerijos specialybes, bet tam prireiks dar kelerių metų.

Kita vertus, manau, kad trūksta griežtumo arba tam tikro tiesmukumo. Valstybė, tai yra politikai ir tarnautojai, neturėtų laukti ir tikėtis, kad jaunimas pats susipras, būtina transliuoti žinią, kad štai šių konkrečių profesijų atstovų jau dabar trūksta ir trūks ateityje, o šių profesijų atstovų regimas perteklius. Arba galima būtų informuoti, kad valstybė savo ateities strategijoje pasirinko šias kryptis, tad ateinantį dešimtmetį bus didelė šių profesijų atstovų paklausa“, – dėsto B. Gruževskis. Regis, vertėtų viešai skelbti ir atskirų studijų krypčių absolventų įsidarbinamumo duomenis ir tai, kiek jų įsidarbina pagal profesiją, o kiek – ne.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai