Dalis Lietuvos mokyklų visai negalvoja apie savo mokinių ateitį
Skirtumai tarp Lietuvos gimnazijų jau darosi nebesuvokiami: vienos mokinius rengia stoti į aukštąsias mokyklas, o kitos – emigracijai ir nekvalifikuotam darbui.
Pernai Alytaus rajono Pivašiūnų gimnaziją baigė 15 abiturientų, bet valstybinius brandos egzaminus laikė tik 2. Kiti 13 nusprendė, kad jiems nereikia apsisunkinti, ir pabandė išsiversti tik su mokykliniais egzaminais. O Širvintų rajono Gelvonų gimnaziją pernai baigė 38 dvyliktokai, bet valstybinius brandos egzaminus laikė vos 9. Kitiems brandos įvertinimas taip pat pasirodė tuščias laiko švaistymas.
Kyla klausimas, kaip tokie vaikai apskritai baigia gimnaziją? Atsakymas paprastas: gimnazijai baigti ir brandos atestatui gauti visiškai nereikia išlaikyti nė vieno valstybinio brandos egzamino, užtenka dviejų mokyklinių. Privalu išlaikyti tik mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, o kitas gali būti bet koks. Taigi, taip ir elgiasi tūkstančiai dvyliktokų (16,3 proc. visų abiturientų).
Šios ir panašios į jas mokyklos laikosi nuostatos, kad dvyliktokai jau pakankamai suaugę žmonės ir patys sprendžia, kas jiems svarbu, o kas – trečiaeiliai dalykai. Taigi, paprastai kalbant, didelė dalis jaunuolių Lietuvoje ir nusprendžia, kad laikyti valstybinius brandos egzaminus – visiškai nereikalingas apsisunkinimas. Tiesą sakant, link tokių pamąstymų neretai pastūmėja ir mokytojai, nemotyvuotiems, abejingiems, į mokslus su panieka žiūrintiems mokiniams pamėtėjantys išganingą mintį, kad galima išsiversti ir su simboliniais mokykliniais egzaminais. Bet iš tiesų tokie mokytojai galvoja tikrai ne apie jaunus žmones ir ne apie jų ateitį, o apie save: jeigu silpnieji ir mokytis nenorintys jų mokiniai nelaiko valstybinių brandos egzaminų, nesimato ir jų lygio, na ir kartu – mokytojo darbo broko. O juk silpnų mokytojų svajonė viena: kad niekas jų nejudintų. Tiesa, jeigu mokykloje taip mąstančių pedagogų skaičius pernelyg išauga, jeigu mokyklos 12 metų „darbo“ rezultatas tik toks, kad mokiniai laiko mokyklinius egzaminus, tada jau visa mokykla ima sparčiai ristis žemyn ir viskas baigiasi jos uždarymu. Ir nereikia vynioti žodžių į vatą: dauguma mokyklų, kuriose kritinė masė jaunuolių bando išvengti valstybinių brandos egzaminų ir vis stengiasi praplaukti tik su mokykliniais, yra silpnos ar visai prastos.
Bet toks jau jų pasirinkimas (keista tik kad savivaldybių švietimo skyriai į tai žvelgia abejingai).
Tiesa, čia svarbu aptarti ir pasekmes jaunuoliams. Kitaip tariant, kas laukia jaunuolių, kurie moja ranka į valstybinius brandos egzaminus arba laiko tik vieną valstybinį (tokių Lietuvoje taip pat tūkstančiai).
„Na, tai reiškia, kad tokie jaunuoliai užtrenkia sau prieš nosį daugybę durų ir praranda daug galimybių. Nei iškart baigę mokyklą, nei vėliau ateityje jie negalės įstoti į aukštąją: nei į universitetą, nei į kolegiją, – paaiškina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas. – Ir čia aš kalbame ne vien apie tuos, kurie laiko mokyklinius egzaminus, bet ir apie tuos, kurie renkasi tik vieną valstybinį brandos egzaminą.“
Priminsime, kad šiandien norint įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštojoje reikia išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus (ir ne bet kokius, ir ne bet kaip), o jei susidaro rimtesni stojančiųjų konkursai, reikia laikyti keturis valstybinius brandos egzaminus. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas šiandien dar galima įstoti paprasčiau (su dviem išlaikytais valstybiniais brandos egzaminais), bet nuo 2024 metų sausio padėtis keisis ir net stojant į mokamas vietas vis tiek reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus (lietuvių kalbos, matematikos ir bet kurio trečio dalyko).
Taigi, dabartiniams dešimtokams jau svarbu žinoti, kad net ir turint pinigų tai nebegarantuos įstojimo į aukštąją mokyklą, reikės būti išlaikius dar ir tris valstybinius brandos egzaminus.
O žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje svarstomi netgi tokie planai, kad ateityje, nuo 2027 m., jau visi abiturientai laikytų valstybinius brandos egzaminus.
„Šeimoms dėliojantis planus, labai rekomenduočiau su abiturientu aptarti ir patarti, kad labiausiai jam verta laikyti keturis valstybinius brandos egzaminus, o mažiausiai – tris. Taip jam atsivertų gana plačios perspektyvos. O laikant du VB egzaminus, rinktis tenka jau iš likučių“, – apibendrina P. Žiliukas.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės