Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Artėjame prie nemokamų bakalauro studijų Lietuvoje

12.03 Antradienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Nemaža tikimybė, kad valdančioji dauguma jau 2020 metų abiturientus gali nudžiuginti nemokamomis bakalauro studijomis.

Seime įregistruota Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kuria siekiama jau nuo 2020 m. įteisinti nemokamas bakalauro studijas.

Vyriausybė šioms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kurias teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pritarė dar rugsėjį. Dabar belieka sulaukti parlamento pritarimo. Tiesa, Seime dabar pakankamai daug pakrikimo, be to, įvairių interesų grupių pageidavimų ir svajonių įgyvendinimas 2020 metų biudžete sukurtų per 200 milijonų eurų skylę. Jos tikrai nesumažintų ir žadamos įvesti nemokamos bakalauro studijos.

Iš viso ketinama finansuoti 20 tūkst. bakalauro studijų vietų universitetuose bei kolegijose. Priminsiu, kad 2019 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose buvo priimta  11 770 pirmakursių; tiesa, 1429 valstybės finansuojamos vietos liko neužimtos, nes stojantieji neatitiko reikalavimų nemokamai studijų vietai gauti.

O nemokamoms bakalauro studijoms įvesti prireiks daugiau nei 6 mln. eurų.

Jei šiai pataisai parlamentas pritartų, nemokamai studijuoti galėtų jaunuoliai, į universitetus ir kolegijas stosiantys jau 2020 metais.

Kita vertus, aukštosiose mokyklose ir toliau dalis vietų bus komercinės, nes, remiantis ankstesniu Konstitucinio Teismo išaiškinimu, valstybės institucijos negali universitetams ir kolegijoms drausti priimti už mokslą mokančių jaunuolių.

Vis dėlto tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek dalis parlamentarų laikosi nuostatos, kad jaunuoliams, priimamiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, būtų keliami aukštesni nei iki šiol reikalavimai.

Bet universitetų prorektoriai atkreipia dėmesį, kad nežeminant priėmimo kartelės, tūkstančiai valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų ir toliau liks neužimtos. Be to, prorektorių vertinimu, kartelę derėtų kelti ne stojant į aukštąsias mokyklas, o mokantis mokyklose, kad jos jaunuolius tinkamai parengtų studijoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad įvesti nemokamas bakalauro studijas valdantieji valstiečiai ir žalieji buvo įsipareigoję tiek savo rinkimų programoje, tiek Vyriausybės programoje. O šie metai tarsi ir paskutiniai jų šios kadencijos metai.

Ar ši idėja taps kūnu, turėtų paaiškėti jau netrukus, tai yra priimant kitų metų biudžetą, kuriame ir turėtų būti numatyti (arba ne) 6 mln. eurų, reikalingi 20 tūkst. bakalauro studijų vietų finansuoti.

Paradoksalu, tačiau šis galimas nemokamų bakalauro studijų įvedimas Lietuvoje turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Kokie jie? Visų pirma dalis studijų programų, pavyzdžiui, dabar itin patrauklių, tokių kaip medicina, odontologija, farmacija, veterinarija, architektūra, pilotų studijos ir kitos – yra reguliuojamos valstybės. Tai reiškia, kad valstybė nustato tiek studentų priėmimo kvotas, tiek reikalavimus studentų rengimui. Ir jau dabar aišku, kad daugiau vietų šiose kryptyse bei programose neatsiras, todėl stojantiesiems į sveikatos mokslų krypčių ar kitų valstybės reguliuojamų krypčių studijų programas nemokamos bakalauro studijos bus mažai aktualios.

Panašu, kad nemokamos bakalauro studijos bus naudingos tik tiems, kas stos į socialinių mokslų kryptis, tai yra, teisę, politologiją, vadybą, ekonomiką, komunikaciją ir panašias studijų programas. Mat tiek technologijų, tiek inžinerijos, tiek ir fizinių mokslų kryptyse bakalauro studijos jau ir šiandien Lietuvoje yra praktiškai nemokamos. Mat šių specialistų stinga, taigi, valstybė jų studijas noriai finansuoja. Bet besirenkančiųjų šias studijas kasmet vis mažėja, Paprasčiau tariant, šiemet į inžinerijos ir technologijų studijų programas įstojo 2,5 karto mažiau jaunuolių nei prieš penkerius metus. Mat ten studijuoti nelengva.

Tiesa, galimai atsirasiančios nemokamos bakalauro studijos turi ne tik minusų, bet ir daug pliusų. Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Juozo Augučio nuomone, šitai galbūt pristabdys jaunuolių emigraciją: „O tai, mažėjant potencialių studentų skaičiui, yra itin svarbu. Gaila, kad į tai kol kas niekas nekreipia dėmesio, o kai atkreips, bus jau vėlu“, – įspėja rektorius J. Augutis.

Iš tikro studentų skaičius Lietuvoje jau dabar yra kritiškai mažas. O jei paanalizuotume detaliau, tai pamatytume, kad į nemokamas valstybės studijų vietas universitetuose įstoja vos trečdalis jaunuolių, skaičiuojant absoliučiaisiais skaičiais, tai yra 7678 pirmakursiai, nors mokyklas 2019 m. baigė net 23,7 tūkst. abiturientų. Deja, iš visų šiemet įstojusiųjų tik 54 proc. yra tų pačių metų abiturientai. Likusieji mokyklas yra baigę ankstesniais metais. Todėl svarbu ieškoti būdų, kaip abiturientus pritraukti į Lietuvos aukštąsias mokyklas.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Komentarai


Naujausi epizodai