Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar verta mokyklą rinktis pagal pastato išvaizdą ar informaciją jos interneto svetainėje?

2022-12-01, Ketvirtadienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Šiuo metu Lietuvoje turime per 200 pradinių mokyklų, per 180 progimnazijų, per 350 gimnazijų ir dar arti 200 pagrindinių mokyklų. Skiriasi mokyklos ne tik savo forma bet ir pagal priklausomybę: 900 yra valstybinės, o daugiau nei 60 – privačios. Dar labiau mokyklos mūsų šalyje skiriasi pagal savo skaidrumą ir viešumą.

Kadangi mokyklos gyvavimas priklauso nuo vaikų skaičiaus, tai jos stengiasi sugundyti kuo daugiau šeimų ir prisikviesti kuo daugiau vaikų. Ir tai daro vėlgi įvairiai. Panašiai kaip toje pasakoje, kur karalius merginai pasiūlė ateiti nei apsirengusiai, nei nuogai. Taip ir nemažai mokyklų: jos tarsi ir pateikia informacijos apie save, bet lyg ir nepateikia. Nes toji informacija visiškai bazinė: kokio tipo tai mokykla, kokius vaikus priima, kokie būreliai veikia, kaip ir kada vaikai maitinami, kiek mokytojų dirba, koks adresas ir kokiu autobusu galima atvažiuoti. O visa kita informacija – maksimaliai nusausinta ir tik tokia, kad mokykla atrodytų šauniai.

Bet juk iš tikro mokyklos lygį parodo mokinių pasiekimai (visokie), na, ir tyrimai. Juk net jeigu mokykla skelbiasi, kad vaikai joje laimingi, nebūtume pernelyg įžūlūs paprašę tai įrodančių tyrimų. Jų rezultatų dažniausiai ir nerodoma. Šiaip jau gana daug mokyklų atlieka mokinių, tėvų ir mokytojų sociologines apklausas, bet rezultatai keliauja į giliausius stalčius. Paprašius tokių duomenų, atsakymas visada būna pribloškiantis: „Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia.“ Bet juk apie jokius asmens duomenis net kalba neina, tenorima sužinoti vien bendruomenės nuomonę apie mokyklos privalumus ir trūkumus.

Tada mokyklos išsitraukia dar vieną argumentų apkabą: mes esame unikalūs, originalūs, mūsų misija savita, mes veikiame išskirtiniame socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame kontekste ir mūsų negalima su niekuo lyginti. Tačiau iš tikro taip mokyklų administracijos demonstruoja vien egoizmą ir abejingumą. Joms nerūpi nei šeimos, nei jų vaikai, joms terūpi jos pačios ir kad tik niekas jų nejudintų, nesikabinėtų prie jų kokybės.

Ir čia kyla esminis klausimas, pagal ką parinkti savo vaikui mokyklą? Iš mokyklų elgesio susidaro įspūdis, kad geriausia joms būtų, jei šeimos rinktųsi pagal pavadinimo skambesį, būrelių gausą, mokinių maitinimo ypatumus, nuotraukas mokyklos interneto svetainėje, mokyklos pastato išvaizdą ar apskritai iš nuogirdų, o dar geriau – pagal mėnulio fazes.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija čia irgi turi savo rekomendacijų: geriausia rinktis tą mokyklą, kuri yra arčiausiai namų. Tačiau patys ministerijos atstovai taip kažkodėl nesielgia. Ir aišku kodėl: skirtumai tarp mokyklų lygio ir mokinių pasiekimų Lietuvoje skiriasi 5–6 kartus ir niekam nesinori sugadinti savo vaiko ateities, užrašius jį į vieną silpniausių mokyklų. Kai skirtumai tarp mokyklų svyruos tarp 10 ir 15 proc., kaip yra Suomijoje ar Norvegijoje, tada ir Lietuvoje tėvai su džiaugsmu ves savo vaikus į arčiausiai namų esančias mokyklas. Tačiau kol kas, deja, pas mus skirtumai tarp mokyklų tik didėja.

Tad kokius parametrus svarbu įvertinti šeimai, ieškančiai mokyklos savo atžalai? Aišku tai, kad svarbių kriterijų yra kone dešimt. Ir svarbus ne kuris nors vienas aspektas, o mažiausiai 4–5. Labai reikšmingas dalykas yra mikroklimatas ir santykiai mokykloje. Tą galima sužinoti nuėjus į pačią mokyklą ir paprašius „IQES online“ apklausų rezultatų. Tiesa, šis įrankis veikė ankstesniais metais, o dabar jau nebe. Ir ačiū už tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei švietimo funkcionieriams.

Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, kaip mokiniai jaučiasi mokykloje, ar noriai į ją eina, ar tapatina save su savo mokykla, ar ja didžiuojasi. Trečias svarbus parametras – ar mokykloje aukštas patyčių lygmuo ir ar ji dalyvauja patyčių prevencijos programose. Visų šių duomenų taip pat galima paprašyti mokyklose.

Ketvirtas svarbus veiksnys, ar stiprus mokytojų kolektyvas ir ar vyrauja bendradarbiavimo dvasia. Tą nesunku išsiaiškinti pabendravus su 2–3 tėveliais, kurių vaikai mokėsi ar tebesimoko jus dominančioje mokykloje. Tokie pokalbiai gali būti ypač naudingi, o kai kada ir lemtingi.

Penktas svarbus aspektas – vadyba. Iš pradžių visai verta išsiaiškinti, ar mokykla apskritai turi nuolatinį vadovą, nes 200 Lietuvos mokyklų jo neturi.

Toliau svarbu pasinagrinėti, ar mokykla nesprogsta nuo mokinių pertekliaus, arba, priešingai, galbūt mokinių skaičius joje susitraukęs iki minimumo. Keliasdešimt mokinių mokykloje gali signalizuoti, kad įstaiga merdėja. Labai iškalbingais galima laikyti ir mokinių nubyrėjimo rodiklius, tai yra kiek jų ateina į pirmą klasę ir kiek iš tų atėjusiųjų toje pačioje mokykloje baigia ketvirtą klasę, arba kiek ateina į penktą klasę ir kiek baigia aštuntą klasę, arba kiek ateina į devintą klasę ir kiek iš jų baigia dvyliktą klasę. Tai yra vadinamasis balsavimas kojomis, kurį nulemia būtent šeimos, ir šis parametras neretai gali būti vertingesnis nei visa mokyklos apie save internete skelbiama informacija.

Na ir pabaigoje derėtų paminėti dar vieną aspektą: Lietuvoje kiekvieno vaiko pasiekimai net valstybiniu lygiu yra tikrinami antroje, ketvirtoje, šeštoje, aštuntoje, dešimtoje ir dvyliktoje klasėse ir kas dveji metai yra matoma, ar vaikas kyla, ar leidžiasi, ar jam reikia pagalbos, ir kokiuose dalykuose jam reikalingas pastiprinimas. Blogiausia, kad su šia informacija beveik nieko nedaroma, ją detaliai studijuoja mažuma mokyklų. Na, bet tėvams verta žinoti, kad apie savo vaiką šeima turi teisę sužinoti viską. O informacijos yra daug. Tad savo vaiko mokykloje verta paprašyti visų išklotinių ir duomenų.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai