Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar tikrai visos gimnazijos galvoja apie geriausią ateitį savo auklėtiniams?

06.22 Antradienis 06:45
Gintaras Sarafinas

Tuo metu, kai Lietuva grįžo prie gimnazijų tipo, buvo žadama, kad tai bus akademiškai stiprios, aukšto lygio mokyklos ir į jas galės patekti tik stiprūs mokiniai, kurie savo ateitį planuos sieti su aukštosiomis mokyklomis. Tačiau kaip dažnai Lietuvoje atsitinka, ilgainiui buvo visiškai nukrypta nuo pirminės idėjos ir visos vyresniųjų mokinių klases turinčios mokyklos tapo gimnazijomis. Taigi, šiandien gimnazijų sektoriuje visiška mišrainė: turime ir labai stiprių mokyklų, bet ir visiškai apgailėtinų variantų.

Be to, ilgainiui susiformavo ir dar viena ydinga tendencija – šiandien maždaug trečdalis gimnazijų mokinių nei nori, nei pajėgia jose mokytis. Bet gimnazijos juos vilioja ir bando išlaikyti, nes kiekvienas gimnazistas – tai mokinio krepšelis, o tai juk pinigai. Kitaip tariant, kai kurios gimnazijos vardą turinčios mokyklos visai negalvoja apie jaunų žmonių ateitį, apie tai, kas jiems būtų geriau, jos galvoja tik apie save ir kaip joms pačioms išsilaikyti dar keletą metų.

Kodėl taip teigiu? Todėl, kad tai patvirtina faktai.

Kad mažiausiai trečdalis visų gimnazijose besimokančių mokinių nei yra pajėgūs jose mokytis, nei turi noro ten mokytis, rodo faktas, kad kasmet apytiksliai tiek mokinių nelaiko nė vieno valstybinio brandos egzamino.

Tad kaip jie baigia gimnaziją? Pasirodo, visai paprastai: esmė ta, kad gimnazijai baigti ir brandos atestatui gauti visiškai nereikia išlaikyti nė vieno valstybinio egzamino, užtenka dviejų mokyklinių. Privalu išlaikyti tik mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, o kitas gali būti bet koks. Mokiniai, kurie „mąsto rankomis“, kaip antrąjį dažniausiai renkasi darbelių egzaminą.

Šiais metais iš 27,7 tūkst. vadinamųjų kandidatų net 9352 abiturientai laiko mokyklinį, tai yra gerokai lengvesnį, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o bet kokį antrą mokyklinį egzaminą laiko 9479 šiųmečiai abiturientai (pernai laikė 9423). Taigi, technologijų mokyklinį egzaminą laiko 6600 kandidatų, menų – 1623, lenkų kalbos – 741, rusų kalbos – 323, muzikologijos – 147.

Iš tiesų turime savivaldybių, kurių gimnazijose vos vienas kitas, ar net nė vieno mokinio, kuris laikytų valstybinius brandos egzaminus. Viena tokių savivaldybių – tai tankiausią gimnazijų tinklą turinti Šalčininkų rajono savivaldybė. Net ir žiedinėje Vilniaus rajono savivaldybėje turime keletą gimnazijų, kuriose nė vienas abiturientas nelaiko valstybinių brandos egzaminų.

Taigi klausimas: ar iš viso racionalu išlaikyti gimnazijas, jei jos nepastūmėja nė vieno mokinio tęsti studijas aukštosiose mokyklose ir šie, baigę gimnazijas, stoja į profesines mokyklas arba registruojasi į Užimtumo tarnybą ir gyvena iš pašalpų?

Keletas pavyzdžių. Štai Šalčininkų rajono „Santarvės“ gimnaziją 2020 m. baigė šeši abiturientai, bet nė vienas nelaikė jokio valstybinio egzamino. „Ši laida stoti į aukštąsias mokyklas neplanavo, todėl nė vienas ir nelaikė VBE. Jie norėjo iš karto dirbti. Keletas stojo į profesines mokyklas, o neradusieji darbo užsiregistravo į Užimtumo tarnybą“, – pasakoja Inga Marciševska, „Santarvės“ gimnazijos direktorė.

Ji teigia, jog mokykloje skiriama dėmesio karjeros ugdymui, bet esą mokinių pasirinkimus lemia motyvacija, kuriai įtakos turi jų šeima, šios gyvenimo filosofija ir vaikų akademinė sėkmė.

O štai iš 14 abiturientų, pernai baigusių Šalčininkų rajono Kalesninkų L. Narbuto gimnaziją, vos du mokiniai laikė istorijos VBE ir abu jį išlaikė pačiais žemiausiais balais. O dar aštuoni laikė rusų kalbos VBE. „Dvyliktokai juk jau suaugę žmonės. Jie turi pasirinkimo laisvę, kokius egzaminus laikyti, o kokių ne, – paklausta, kodėl tiek mažai abiturientų laikė VBE, kalbėjo Stela Sankovska, gimnazijos direktorės pavaduotoja. – Jie nori greitai praturtėti: įsigyti automobilį, gražiai gyventi, tad baigę mokyklą dažniausiai vyksta dirbti į Jungtinę Karalystę arba Norvegiją.“

„Gimnazijos misija nėra, kad visi vaikai sustotų į aukštąsias mokyklas“, – pabrėžia Teresa Savel, Butrimonių A. Krepštul gimnazijos direktorė. Bet tikriausiai gimnazijos tikslas nėra ir kad nei vienas vaikas neįstotų į aukštąją mokyklą. Tiesą sakant, jeigu mokinys savo ateitį ketina sieti su profesine mokykla ir joje įgyti amatą, jam nėra jokio tikslo baigti gimnaziją.

Svarbu žinoti ir tai, kad nenorintys mokytis, bet vis tiek gimnazijose laikomi mokiniai labai išbalansuoja visą mokyklą. Tokiose mokyklose net geri mokiniai užsikrečia mada nesimokyti, neturėti aukštesnių siekių ir tikslų, tokiose mokyklose mokinių motyvacija ypatingai menka. Natūralu, kad ir pasiekimai tuomet vos įžiūrimi. Be to, tokiose mokyklose išties sunku dirbti mokytojams. Ir iš tikro tokios mokyklos tik kompromituoja gimnazijos vardą.

Komentarą parengė žurnalo "Reitingai" vyr.redaktorius Gintaras Sarafinas.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai