Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar tikrai geriausių mokyklų vadovai yra neišmanėliai?

2018-09-17, Pirmadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Mokyklos vadovas lemia penktadalį, tai yra 20 proc., kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės arba nesėkmės. Tai rodo tiek Valstybės kontrolės, tiek įvairūs kiti tyrimai.

Taigi, jeigu kiekvieno mūsų vaikui puikiai sekasi, vadinasi, penktadalis visų nuopelnų priklauso pradinės mokyklos, progimnazijos ar gimnazijos direktoriui, kuris į vieną laivą subūrė profesionalų komandą, ją uždegė ir veda pirmyn, o ne dreifuoja vietoje.

Tyrimai taip pat rodo, kad vidutinį mokyklos vadovą pakeitus puikiu, mokinių rezultatai pagerėja 20 proc.

O kas būna, kai tikrą lyderį pakeičiame ambicingu vaduku ar autokratu be gebėjimų?

Tačiau pastarosiomis dienomis kalbantis su daugybės puikių mokyklų vadovais, iš jų lūpų sklinda nusivylimas ir leitmotyvas: “Vadovauju jau keliolika metų ir tokio pažeminimo, nesiskaitymo tiek su pedagogais, tiek su švietimo, akademinėmis bendruomenėmis dar neteko patirti”.

Po premjero Sauliaus Skvernelio mokyklų vadovams mesteltos replikos, girdi, geriausių šalies mokyklų vadovams stinga kompentencijos, nes jie sukritikavo iš tiesų, mano galva, apgailėtinai neparengtą, nelaiku pateiktą ir painią naująją etatinio mokytojų apmokėjimo tvarką, daugelis puikių vadovų pasiryžę padėti pareiškimus ant stalo. “Žinote, tiek stažo turiu pakankamai, tiek ir amžius toks, kad bet kada galiu išeiti į pensiją, aš dar noriu kokybiškai pagyventi, o ne aukoti sveikatą dėl politikų paikysčių. Jei mūsų vadovaujamos mokyklos, kurios yra tiek reitingų viršūnėse, tiek mokiniai ir tėvai veržte veržiasi, kad nebegebame priimti visų pas mus norinčių mokytis vaikų, premjero nuomone, liudija, kad mes esame nekompetentingi, lai ateina kompetentingesni”. Taip kone vienu balsu kalba ne vienos mokinius į sėkmę vedančios mokyklos vadovas.

Priminsime, kad trečdalis visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ketvirtadalis bendrojo ugdymo mokyklų direktorių yra vyresni nei 60 metų. Bet dauguma jų yra tikri profesionalai.

O štai švietimo ir mokslo ministrė šio premjero antausio geriausių šalies mokyklų vadovams išvakarėse savivaldybių merams bei švietimo skyrių vadovams pristatė pranešimą, iš kurio matome, kad šiuo metu apie 300 iš 1160 mokyklų neturi direktorių. Kitaisp tariant, daugiau nei kas ketvirta mokykla plaukia be kapitono arba, sakykime, dreifuoja, jeigu dar netasitrenkusi į ledkalnį ir ne skęsta.

Tuo tarpu, kaip akcentavo Jurgita Petrauskienė, rasti kapitonų tikrai labai sunku, nes pretenduojantiems į direktorius kandidtams stinga kompetencijos. Ministrė aiškino, kad kone 40 proc. visų norinčių būti mokyklų direktoriais stinga strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo kompetencijos, apie 45 proc. visų dalyvavusiųjų konkursuose vadovauti įvairių tipų mokykloms apskritai stigo vadovavimo žmonėms patirties, dar apie trečdaliui, tai yra 33 proc., visų norinčiųjų vadovauti švietimo įstaigoms stinga kompetencijos vadovauti ugdymo bei mokymo įstaigoms.

Valstybės kontrolės tyrimas rodo, kad per pastaruosius septynetą metų konkursuose vadovauti mokyklai dalyvavo daugiau kaip 1430 asmenų, bet sėkmė lydėjo tik 590. Tiesa, kai pasikalbi su tėvais, matai, kad ne visada naujieji vadovai įneša teigiamų pokyčių ir ne visur tėvai džiaugiasi, kad vyresnio amžiaus, bet patyręs kapitonas buvo išleistas į atsargą.       

Reziumuojant priminsiu, kad nuo Cicerono laikų yra puiki tezė, kad geras oratorius yra ne tas, kuris moka įtaigiai kalbėti, bet tas, kuris dar ir moka laiku patylėti. Tyla taip pat yra iškalbinga.

Būtų gerai, kad premjerui kas nors iš jo komandos pasakytų: “Premjere, bendraujant su profesionalais, ypač švietimo srityje, švaistytis neigiamais apibendrinimais ir įžeidinėjimais nevertėtų. Jau ir taip mūsų švietimo sistema žingsniuoja žengdama vieną žingsnį pirmyn, o du – atgal, tai jeigu dėl skirtingų priežasčių išsivaikščios stiprių mokyklų vadovai, kurie atlaiko nemažai audrų ir nesąmonių, tai mūsų švietimo sistemos sueižėjimas dar labiau padidės ir išryškės. Ji primins jūrą, kurioje plaukios daug skirtingo dydžio laivų be kapitonų. Ir toks plaukiojimas ilgai netrunka.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai