Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar tėvai turėtų būti baudžiami už tai, kad jų vaikai praleidinėja pamokas?

02.11 Antradienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Lietuvoje vienas mokinys per mokslo metus praleidžia nuo 60 iki 120 pamokų. Žinant, kad šalyje yra per 320 tūkst. moksleivių, viską susumavus, paaiškėja, kad iš viso mūsų vaikai ir jaunuoliai per metus nenueina į 28 mln. pamokų.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšmingas faktorius: mat per mokslo metus mokiniui susidaro maždaug tūkstantis lankytinų pamokų, ir jeigu jis praleidžia 80–120, tai tik dešimtadalis ar dvyliktadalis visų jam numatytų. Tačiau tai labai apgaulingas įspūdis.

„Iš tiesų pamokų praleidinėjimas ir vėlavimas turi pragaištingų pasekmių vaikų akademiniams, o ir kitokiems pasiekimams, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus patarėja Rita Dukynaitė. – Tai patvirtina daugybė tarptautinių tyrimų, taip pat ir PISA tyrimas.“

Štai keletas faktų apie Lietuvą iš šio tyrimo: jeigu mokinys dvi savaites iki šio tyrimo nepraleido nė vienos pamokos, tai jo gamtamokslinio raštingumo įvertinimo vidurkis siekė 4,91 taško, jeigu be pateisinamos priežasties pamokas praleido 1–2 kartus, tai jo įvertinimo vidurkis nusileido iki 4,65 taško, jeigu jis per dvi savaites pamokas praleido 3–4 kartus, vidurkis smuktelėjo iki 4,44 balo, o jei pamokas be pateisinamos priežasties praleido 5 ir daugiau kartų, jo pasiekimai nusirito iki 4,28 balo. Analogiškas vaizdas ir kalbant apie skaitymo ir matematikos pasiekimų įvertinimus. Atrodytų, tas 0,63–0,68 balo skirtumas nieko nereiškia. „Bet jis reiškia labai daug. Norint įveikti tokį atsilikimą gali prireikti 1–1,5 mokslo metų. Ypač jei pamokų praleidinėjimas vaikui yra tapęs norma“, – paaiškina R. Dukynaitė.

Lygiai taip pat ir chroniškas vėlavimas vėlgi nelieka be pasekmių. O Lietuvos mokiniai – mėgėjai vėluoti: per dvi savaites iki aptariamo tarptautinio PISA tyrimo į pamokas nevėlavo 52 proc. mūsų šalies mokinių, o 48 proc. vėlavo. Tai didelis nuošimtis, nes, tarkime, Estijoje nevėlavo 57 proc., o Japonijoje nevėlavusių apskritai buvo daugiau nei 90 proc. Na ir vėlgi tai stipriai atspindi pasiekimai: gamtos moksluose nevėlavusiems pavyko pasiekti 4,85 taško vidurkį, o vėlavusiems penkis ir daugiau kartų – 4,46 taško vidurkį.

„Blogiausia, kad suaugusieji Lietuvoje gana tolerantiškai žiūri į tai, kad vaikai vėluoja į pamokas ar apskritai jas praleidžia. Dar blogiau, jog dalis suaugusiųjų net prisideda, kad vaikai vėluotų į mokyklą ar į pamokas apskritai neatvyktų. Nugnybti savaitę nuo mokyklos – daugybei šeimų atrodo visai nekaltas veiksmas, juk slidinėjimas vasarį – mūsų šeimos tradicija, o gegužę ar rugsėjį poilsis Turkijoje ar Ispanijoje gerokai pigesnis nei per mokinių atostogas. Tokiais argumentais vadovaujasi tie, kas savo vaikus išsiveža atostogauti per pamokas“, – komentuoja R. Dukynaitė.

„Ir ne vien kalbant apie keliones, tolerancijos pamokų praleidinėjimui Lietuvoje per daug. Įvairių mūsų šalies miestų ir miestelių aikštėse, paupiuose, kavinėse, prekybos ir pramogų centruose, net kino teatruose pamokų metu galima pamatyti vaikų, paauglių ir jaunuolių. Ir niekas jiems nedraudžia pramogauti, tiesą sakant, niekas jų net neklausia, kodėl jie ne pamokose“, – stebisi Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis.

Vakarų Europoje tai būtų sunkiai įsivaizduojama. Ten prie besišlaistančių mokyklinio amžiaus vaikų būtinai prieitų ar policininkas, ar socialinis darbuotojas, ar vaikų apsaugos tarnybos atstovas, ar šiaip atsakingas suaugusysis ir pasiteirautų, kodėl ryte ar vidurdienį jie ne mokykloje. Dar daugiau, Vokietijoje tėvai, norėdami kur nors skristi su vaiku ne vasarą ir ne mokinių atostogų metu, turi gauti mokyklos leidimą. Ir šio leidimo negavus, lėktuvu išskristi nepavyks. Beje, tokie leidimai tikrai nedalinami į kairę ir į dešinę: nemotyvuotiems ir prastai besimokantiems mokiniams mokyklų administracijos leidimų išvykti pamokų metu paprastai neduoda.

Arba dar vienas pavyzdys iš Jungtinės Karalystės. Šioje valstybėje tėvai reguliariai gauna baudas už tai, kad rudenį, žiemą ir pavasarį pamokų metu išsiveža vaikus atostogauti. Ir tos baudos nėra labai jau juokingos – tūkstantis svarų už savaitę praleistų pamokų. Mat Aukščiausiasis Didžiosios Britanijos teismas nutarė, jog tėvai, mokslo metų periodu išsivežę vaikus į užsienio keliones atostogauti, tyčia ir sąmoningai paskatina juos praleisti pamokas be pateisinamos priežasties.

Lietuvoje dar nė viena šeima nėra finansiškai nukentėjusi dėl vaikų pravaikštų mokykloje. Užtenka atnešti menkiausią tėčio ar mamos raštelį, esą vaikas negalavo, sirguliavo ar blogai jautėsi. Ir to pakanka.

Beje, ir pačių mokyklų požiūris į pamokų lankomumą ir vėlavimą Lietuvoje labai skirtingas. Vienos į tai žvelgia pro pirštus, todėl nekeista, kad jose vienam mokiniui tenka vidutiniškai po 120 ar net 140 praleistų pamokų per metus, taip pat jose esama ir po 4–6 mokinius, praleidusius daugiau nei po pusę pamokų. Bet yra ir kitokių mokyklų, kur tvarka šiuo klausimu išties griežta. Štai Vilniaus Gabijos gimnazijoje pamokas be pateisinamos priežasties praleidžiantys mokiniai iš karto keliauja kalbėtis su socialine pedagoge, vėliau – su auklėtoja, jeigu tai nesiliauja – vaikai gauna įspėjimus. O jeigu susikaupia penki pavėlavimai ar pamokų praleidimai, kalbamasi jau su tėvais. Su jais aptariamos priežastys, išsikeliami tikslai, sutariama dėl stebėjimo. Ir, pasirodo, pritaikius tokias paprastas priemones, vaikams dingsta noras praleidinėti pamokas.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Komentarai


Naujausi epizodai