Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar dvejus metus mažėjusi emigracija vėl ims augti?

03.16 Antradienis 06:45
Gintaras Sarafinas

Lietuva turėjo neblogą šansą, bet jo neišnaudojo. Panašu, kad dvejus matus mažėjusi emigracija, vėl ims augti.

Tikriausiai daugelis dar pamena, kad prieš 10 ir prieš 5 metus mūsų šalis vykdė skirtingas programas, turėjusias skatinti emigravusių mūsų tautiečių sugrįžimą į Lietuvą. Tos programos buvo labai jau pritemptos, todėl rezultatai būdavo iš tiesų nykūs.

Tačiau dvi aplinkybės viską pakeitė. Tai „Brexit'as“ ir „COVID-19“. Iki 2018 metų iš Lietuvos emigruojančiųjų skaičius visada būdavo stipriai didesnis nei grįžtančiųjų ar imigruojančiųjų. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, prieš dešimtį metų, tai yra 2011 metais iš Lietuvos emigravo kone 54 tūkst. asmenų, o imigravo tik 15,5 tūkst. 2015 m. emigravo dvigubai daugiau nei imigravo: atitinkamai 44 tūkst. ir 22 tūkst. asmenų. Net ir 2017 m. emigravo 48 tūkst., o imigravo tik 20 tūkst. Taigi, Lietuva tuštėjo labai sparčiai. Ir nebuvo randama jokių priešnuodžių.

Bet čia pasitarnavo „Brexit'as“ ir „COVID-19“. Tad emigracija ėmė stipriai mažėti. Jau 2019 metais emigravusiųjų buvo 10 tūkst. mažiau nei į Lietuvą imigravusiųjų. O pernai vyko suvis stebuklai: emigravo tik 23 tūkst., o imigravo net 43 tūkst. asmenų. Taigi net 20-ies tūkstančių pliusas. Nieko panašaus Lietuva nematė 30 metų. Ir nereikėjo jokių skatinimo programų. Viskas įvyko sklandžiai ir paprastai.

Natūralu, kad visi tie sugrįžusieji ar imigravusieji visomis jėgomis bandė kabintis ir įsitvirtinti Lietuvoje. Ieškojo galimybių, nišų, stengėsi, investavo susikauptas lėšas.

Tačiau atomazga net labai liūdna. Socialiniuose tinkluose ir apskritai internete sparčiai daugėja žinučių su prakeiksmais, tulžmingais pasisakymais, ar grasinimais emigruoti. Ypač iš tų sektorių, kurie labiausiai nukentėjo dėl dviejų karantinų.

Iškalbingas ne tik besiliejantis pyktis, bet ir skaičiai. Tarkime, nedarbo rodikliai. Kovo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti darbo neturintys asmenys sudarė 16,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių skaičius dabar šalyje svyruoja tarp 275 – 290 tūkstančių. O juk čia dar neįeina visi esantieji prastovose. Taigi vaizdas tikrai neįkvepiantis. Juolab, kad daugybės įmonių perspektyvos net labai neaiškios. Ką ten perspektyvos, nežinia net kada galės pradėti veikti atskirų sektorių įmonės. Tuo tarpu kalbėti apie paramą ar paramos paketus apskritai neprasmingas užsiėmimas. Kad parama verslui stipriai stringa pripažįsta net pati Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Todėl nebestebina internete geometrine progresija augantys pranešimai, kurių raktiniai žodžiai yra tokie: „pavargau“, „nesulaukiau jokios pagalbos“, „įgriso“, „veršių tauta“, „viso gero“. Čia žinoma patys mandagiausi išsireiškimai.

Aišku tai, kad kai tik padaugės pragiedrulių, kai atlaisvės karantino gniaužtai, emigracijos rodikliai iš Lietuvos vėl šaus į viršų. Ir išvažiuos ne tik tie, kurie kažkada jau buvo emigracijoje ir buvo sugrįžę, bet ir didelis būrys tų, kurie dar niekada nebuvo emigravę. Išvažiuos ir nemažai verslių, aktyvių žmonių.

Ir tai bloga ir liūdna žinia Lietuvai. Ir beje, ne viską galima nurašyti tik ant COVID-19 ir karantino. Nemaža dalis atsakomybės už tai tenka ir mūsų politikams, jo abejingumui, jų arogancijai ir jų blaškymuisi.

 Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai