Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

80 proc. gabiųjų nori studijuoti užsienyje

2019-02-04, Pirmadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Tiek Nacionalinio egzaminų centro, tiek pačių mokyklų atliekamos mokinių apklausos rodo, kad 25–50 proc. mūsų šalies vyresniųjų klasių mokinių svajoja apie studijas užsienyje.

Tiesa, galiausiai stojamųjų rezultatai parodo, kad daugelis tik svaičioja ir realiai studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose kasmet pradeda vidutiniškai 7 proc. Lietuvos abiturientų.

Tačiau Lietuvos aukštosios mokyklos nuogąstauja, kad ilgainiui į užsienio aukštąsias mokyklas stos daugiau mūsų abiturientų, nei stoja dabar. Jau pernai, kai buvo apdovanojami Lietuvos šimtukininkai, buvo pasiteirauta, kiek jų planuoja studijuoti užsienyje ir 80 proc. tų gerųjų mokinių pareiškė, kad studijuos užsienyje.

Nerimą kelia ir dar vienas skaičius: 2017 m. stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO sistemą registravosi 68 proc. visų abiturientų, o 2018 m. – mažiau – 63,5 proc. Žinant, jog dar 15 proc. abiturientų renkasi profesines mokyklas, aiškėja, kad 2017 m. 17 proc. jaunuolių, baigusių dvyliktą klasę, arba ieškojo galimybių studijuoti užsienyje, arba nestojo niekur. 2018 m. tokių abiturientų buvo jau 21,5 proc.

Apskritai pastaraisiais metais vis daugiau šeimų, susėdusios su savo atžalomis, svarsto jau ne vieną variantą, nes galimybių, tiesą sakant, turi daug. Juolab nesnaudžia ir tarsi grybai po lietaus dygstantys tarpininkų centrai, gundantys studijuoti užsienyje. Jie išvardina dešimtis studijų užsienyje privalumų: pradedant šiltais dėstytojų ir studentų santykiais ir baigiant tarptautinėmis pažintimis ar trumpesne studijų trukme. Tačiau 90 proc. Lietuvos šeimų, apsisprendžiant dėl dukros ar sūnaus studijų, svarbiausias veiksnys yra studijų kaina.

Iš apsisprendusiųjų studijuoti užsienyje 90 proc. renkasi studijas Europoje. Ir čia galima rasti įvairių variantų ir skirtingų kainų. Kokios jos? Ir kaip šalia jų atrodo studijų kainos Lietuvoje? Dar reikėtų priminti, kad nemokamai studijuoti Lietuvoje gali maždaug 55 proc. visų studentų (jie gauna valstybės finansuojamas studijų vietas), o 45 proc. už studijas turi susimokėti. Ir jie svarsto, kas geriau – studijuoti Lietuvoje ar kitoje Europos šalyje.

Europoje galima pasiieškoti ir nemokamų studijų galimybių, tačiau čia yra keletas niuansų. Tarkime, Vokietijoje yra nemažai puikių nemokamų studijų variantų, bet reikia mokėti vokiečių kalbą, panašiai ir Prancūzijoje, bet ten reikia mokėti prancūzų kalbą. Vengrijoje ir Čekijoje galima gauti solidžias stipendijas, taigi už studijas iš savo kišenės mokėti nereikės, tačiau stipendijos skiriamos tik gabiems ir talentingiems. Kitaip tariant, tiek šios, tiek ir kitos valstybės nori pritraukti talentų ir siūlo jiems nemokamas studijas. O jeigu jaunuolis yra vidutiniokas, jam belieka mokami variantai.

Brangiausia studijuoti Europoje yra Didžiojoje Britanijoje ir Šveicarijoje. Jungtinėje Karalystėje jos vidutiniškai kainuoja 9 tūkst. svarų per metus, o Šveicarijoje įvairovė labai didžiulė: yra studijų, kainuojančių ir 2 tūkst., ir 6 tūkst. eurų per metus, bet yra ir už 50 tūkst. eurų.

Bet lietuviai dažniausiai traukia į Olandiją, Daniją, Švediją, Belgiją, Škotiją, Airiją, Suomiją ir Vokietiją. Ypač patrauklios jaunuoliams iš Lietuvos atrodo Olandija ir Danija, nes jų aukštosios mokyklos siūlo daug studijų programų anglų kalba. Danijoje studijos ES šalių piliečiams yra nemokamos, o Olandijoje taip pat nebrangios, tad, vertinant kokybės ir kainos santykį, Lietuva su savo pasiūlymais nuo šių valstybių jau atsilieka. Ir vienintelis aspektas, kuris mus gelbėja nuo masiškesnio jaunuolių išvažiavimo, tai gana didelės pragyvenimo išlaidos tuose kraštuose.

Vien būstas atsieina 400–500 eurų per mėnesį, o pridėjus visas kitas, tai yra maisto, transporto, telefono, renginių, išlaidas, paaiškėja, kad tiek Nyderlanduose, tiek Danijoje jauno žmogaus išlaidos siekia 1000–1100 eurų per mėnesį.

Taigi, apatinė riba, kurią reikėtų planuoti užsienyje ketinančiam studijuoti jaunuoliui, yra 1000 eurų per mėnesį, bet tik kai pačios studijos yra nemokamos (kaip, pavyzdžiui, Danijoje). O jei studijos brangesnės, ir mėnesinės išlaidos gali pasiekti 1700–2300 eurų per mėnesį.

O dabar šias kainas palyginkime su studijų ir pragyvenimo kainomis Lietuvoje. Mūsų aukštųjų mokyklų bendrabučiuose vieta kainuoja 40–100 eurų per mėnesį, transporto išlaidos sudaro – 5–20 eurų, maitinimosi, telefono, renginių – dar 200–300 eurų. Taigi labai taupus studentas gali sutilpti į 300 eurų, o platesnių užmojų – į 500–700 eurų sumą per mėnesį. Paprasčiau tariant, pragyvenimo išlaidos 2–3 kartus mažesnės nei Vakarų Europos šalyse. O kaip dėl studijų kainos?

Čia jau viską lemia studijų programa. Šiuo metu mokantiems už mokslą, tarkime, istorijos studijos kainuoja – 1285 eurus, tiek pat kainuoja ir filosofijos, ekonomikos, komunikacijos, teisės, vadybos, politikos mokslų ar socialinio darbo studijos. Matematikos bei giminingų dalykų studijos kainuoja kiek brangiau – jų kaina prasideda nuo 1570 eurų.

Programų sistemų, psichologijos ar architektūros studijos kainuoja 2274 eurus, medicinos – 3200–3300 eurų, odontologijos – 4250 eurų per metus. Tačiau brangiausiai, kaip ir visada, kainuoja pilotų studijos – 11750 eurų per metus.

Taigi įvairovė gana didelė. Tačiau iš principo pragyvenimo išlaidos Lietuvoje lietuviams yra gerokai mažesnės nei Vakarų Europoje, o studijų kainos – taip pat reikšmingai mažesnės. Tiesa, renkantis, kur studijuoti, yra dar vienas, už kainą svarbesnis, kriterijus, tai studijų kokybės ir kainos santykis.

Įvertinus jį, Lietuvoje tikrai verta studijuoti mediciną ir kitus gyvybės mokslus, taip pat gamtos mokslus, ypač fiziką, chemiją, biologiją, verta Lietuvoje studijuoti ir inžinerijos ar technologijos mokslų studijų programas. Taip pat ir žemės ūkio ar menų.

Kita vertus, esama krypčių, ypač socialinių mokslų srityje, kur studijų kokybės ir kainos santykis Vakarų Europoje ar Azijos šalyse žymiai palankesnis nei Lietuvoje. Tai patvirtina ir Lietuvos šeimų pasirinkimai, nes vykstantieji studijuoti į užsienį dažniausiai renkasi socialinių mokslų studijų programas.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

stop113 Citata
2024 m. balandžio 18 d.