Taip jau sudėliotos žmogaus smegenys, kad dėmesį labiausiai atkreipiame į blogus dalykus. Apie sriubą kalbame tada, kai ji persūdyta, koją pajuntame tada, kai ją skauda, o deputato pavardę prisimename tada, kai jis į darbą ateina girtas.
Jei teisingai surauki kaktą ir prie mikrofono prieini tinkamu metu, iš to galima padaryti ir karjerą. Besisvaidantis žaibais visada atrodo protingesnis, nei tas, kuris mąsto, ką reikėtų daryti.
Tačiau iš tiesų tarp žinojimo, kas blogai, ir žinojimo, ką daryti, yra didžiulė praraja. Jei esi amžinai kritikuojantis darbe, šeimoje, tarp draugų - ilgai netempsi, niekas nenori draugaut su paniurėliu. Kodėl tad taikome skirtingus standartus viešajai erdvei?
Komentarai
Bendravimo taisyklės