Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Visuomenės sveikata ir diskriminacija – kur yra riba?

05.27 Trečiadienis 10:45
Aušra Jurgauskaitė

Laidą „Svarbus kiekvienas“ pristato Seimo kontrolierių įstaiga, Jungtinėse Tautose akredituota kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija.

Penktoje Seimo kontrolierių įstaigos pristatomoje laidoje „Svarbus kiekvienas“ toliau tęsiama ankstesnėje laidoje pradėta vystyti diskusija apie galimus vyresnių asmenų žmogaus teisių pažeidimus karantino laikotarpiu. Laidoje pašnekovai dalinasi mintimis bei bando išsiaiškinti, kur iš tiesų yra riba tarp reikalingo rūpinimosi asmens sveikata ir diskriminacijos, o svarbiausia – ar ta riba dar nėra peržengta. Žinių radijo laidos eteryje laidos vedėja Aušra Jurgauskaitė diskusijoje mintimis pasidalinti pakvietė Mykolo Romerio universiteto profesorę, buvusią Konstitucinio Teismo teisėją Tomą Birmontienė ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovą Vytautą Valentinavičių.

Sakykite, kodėl apskritai kilo tokia problema dėl galimai netinkamo vyresnių asmenų teisių užtikrinimo ir kodėl mums iš viso tenka kalbėti, kad vyresnio amžiaus žmonės galbūt yra diskriminuojami? – klausiama profesorės Tomos Birmontienės.

„Reikėtų pastebėti, kad šiuo metu yra susidariusi objektyvi situacija, nes šis virusas vyresnio amžiaus žmonėms yra pavojingesnis, o bet kokios vyresnių žmonių ligos veda prie liūdnesnių pasekmių. Apskritai toks supratimas ir matymas, kad vyresniems asmenims reikia papildomos apsaugos, yra logiškas, tokių apsaugos priemonių yra imamasi visame pasaulyje, todėl klausimas kyla tik dėl to, kokiu būdu mes tai darome ir kokių priemonių imamės. Juk jeigu mes norime vyresnio amžiaus asmenis įspėti, užuot įsakmiai aiškinus reikėtų skatinti žmones rūpintis savo sveikata ir elgtis atsakingai. Mes įpareigojame visų parduotuvių, kavinių ir kitų įstaigų vadovus kabintis įvairiausius įspėjamuosius ženklus arba iškabas, tačiau susidaro įspūdis, kad iš tiesų siekiame apsaugoti ne vyresnio amžiaus žmones, o nuo jų apsisaugoti patys, Atrodo, kad jeigu tose vietose nebus vyresnio amžiaus asmenų – aplinka bus sveikesnė. Šiuo atveju tiesiog nėra supratimo, kokiomis priemonėmis reikėtų saugoti vyresnio amžiaus žmones.  Sveikatos apsaugos ministro rekomendacijos yra iš tiesų griežtos. Atrodytų, kad jomis yra stengiamasi pasirūpinti vyresnio amžiaus asmenimis bei asmenimis, kurie patenka į rizikos grupes, tačiau šios rekomendacijos dėl sveikatos saugojimo, kurios turėtų būti skiriamos visiems asmenims, yra dirbtinai perkeliamos darbdaviams pareigos pavidalu ir tokiu būdu kyla visiems suprantamos pasekmės  – anksčiau ar vėliau tokie žmonės bus tiesiog atleisti, tai ar iš tiesų šios rekomendacijos suteikia apsaugą šioms pažeidžiamoms grupėms?”

Ar žvelgdami į susidariusią situaciją, galime kalbėti apie diskriminaciją dėl amžiaus, apskritai, kokio pobūdžio tai yra galimi žmogaus teisių pažeidimai? – teiraujamasi Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus.

„Manau, kad visų pirma turėtumėme aiškiai suvokti, kad šiame kontekste yra itin plona ir jautri riba, nes ypatingas rūpinimasis žmonėmis gali sukelti itin neigiamų pasekmių, dėl kurių žmonės pradeda jaustis tarsi nepelnytai išskiriami iš kitų visuomenės narių, pradeda jaustis nevisaverčiai. Žmonės, galintys sąmoningai rūpintis savimi ir galintys užsidirbti duonai, užuot tai darę staiga yra skatinami to nebedaryti, pagalvoti, ar jiems tikrai yra verta toliau tęsti savo darbus. Toks skatinimas yra diskriminatyvus, nes rizika nebūtinai yra susijusi su asmens amžiumi, juk lėtinių ligų turi ir jauni žmonės. Vis dėlto, kai viskas yra susiejama išimtinai su amžiumi, natūraliai kyla abejonių, ar tie sprendimai nėra nukreipti tik į vieną konkrečią socialinę grupę.

Sutinku su nuomone, kad reikia apsaugoti žmones ir visuomenę, tačiau šiuo metu Lietuvoje vyrauja tik vienos apsaugos priemonės – draudimai, vietoje orientavimosi į problemos sprendimą, informacijos skleidimą, siekiant skatinti sąmoningą asmenų suvokimą bei atsakomybę. Būtent toks yra brandžios demokratijos bruožas, kai žmogui yra leidžiama savarankiškai apsispręsti, jis yra informuojamas, tačiau nėra lydimas įsakmių perspėjimų ar netgi draudimų, kurie vėliau sukelia itin jautrių pasekmių bendrijoje esantiems vyresnio amžiaus asmenims. Kitaip tariant, pirmiausia vertėtų asmenims suteikti galimybę oriai patiems apsispręsti, mainais suteikiant pakankamai žinių ir reikiamą pagalbą, būtent toks sprendimas būtų priimtiniausias demokratinėje visuomenėje. Tačiau galime pastebėti, kad netgi pačių rekomendacijų įgyvendinimas yra pateikiamas kaip privalomas, vadovybė šias rekomendacijas palydi tam tikrais atitinkamais žodžiais ar barimu, todėl visuomenei susidaro klaidingas įspūdis, kad šios rekomendacijos yra privalomojo pobūdžio.”  

Tai kaip tuomet turėtų elgtis verslo sektorius, pvz., knygynai, restoranai, kurie turi pasikabinti ant durų iškabas, kuriose yra įspėjama, kad vyresnio amžiaus žmonėms lankytis yra nerekomenduojama? – klausiama profesorės Tomos Birmontienės.

„Pritariu, kad Lietuvoje į rekomendacijas yra labai keistai žiūrima. Atsakant į klausimą, svarbu suprasti, kad krizė yra ištikusi ne tik sveikatos, tačiau ir patį ekonomikos sektorių, tačiau kas gaivins tą ekonomiką, jeigu mes tą negatyvų požiūrį bei prievolę vykdyti įvairius draudimus paliksime privačiam verslui? Privataus verslo situacija yra ir taip labai sudėtinga, juk iš pradžių jam iš viso nebuvo leidžiama dirbti, o šiuo metu verslo sektorius, bandydamas prisitaikyti, tas rekomendacijas vykdo netgi daugiau, nei reikalaujama. Reikėtų suprasti esamą situaciją, ypatingai priimant tokius abejotinus teisės aktus ir sprendimus, kurie iš esmės nėra pagrįsti konstitucinėmis nuostatomis ar įstatymais, nežiūrint to, kad sprendimų preambulėse yra nurodoma, kad yra vadovaujamasi Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, tačiau tie sprendimai nėra adekvatūs bei proporcingi. Sveikatos apsaugos ministerija gali reguliuoti įvairias higienos normas bei kitus panašius klausimus, tačiau kuomet tiesiogiai yra pradedamos reguliuoti žmogaus teisės, reikėtų matyti plačiau ir konsultuotis su žmogaus teises ginančiomis organizacijomis bei kitomis institucijomis, kaip nepažeisti žmogaus teisių bei nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenis viena ar kita rekomendacija. Manyčiau, kad čia yra dar viena problema, kad iš šios sistemos yra tarsi pašalintas Seimas, juk jame yra reikalingi atsakingi sveikatos bei žmogaus teisių komitetai, tačiau susidaro toks įspūdis, kad Seimas šiuo metu tiesiog aptarnauja Vyriausybę ir bet koks teisės aktas yra priimamas tik tam, kad pateisintų tam tikrus veiksmus, tačiau rimtos bei tvirtos Vyriausybės kontrolės mes šiuo metu nematome.“

O ką mes galime patarti pačiam žmogui, kuris šiuo metu susiduria su galimai diskriminaciniu požiūriu ir reguliavimu, kaip jis turėtų elgtis? Ar toks žmogus, pamatęs jį diskriminuojančias iškabas, galėtų kažkur skųstis?

 „Reikia pastebėti, kad svarbiausioji tam tikra pirminė pilietinė reakcija jau įvyko ir aš labai džiaugiuosi bei didžiuojuosi mūsų demokratinės bei pilietinės visuomenės tvarumu. Naudodamiesi įvairiomis socialinių tinklų platformomis bei skleisdami žinią asmenys sureagavo ir tai leido atkreipti ne tik daugumos visuomenės narių, bet ir pačios valdžios atstovų dėmesį, o tai neabejotinai parodo mūsų demokratijos stiprumą ir sąmoningumą. Žinoma, taip pat yra ir kitas gynybos būdas, šiuos itin jautrius ir galimai diskriminacinius klausimus galima ir reikėtų iškelti ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tiesa, iš viešoje erdvėje pasirodžiusios informacijos galime suprasti, kad nemažai skundų kontrolierė jau gavo, ir tikėtina, kad pradės tyrimus ir paskelbs verdiktą. Vis dėlto verta dar kartą atkreipti dėmesį, kad stipri demokratinė ir pilietinė visuomenė turi būti kritiška ir sąmoninga, itin atidžiai išnagrinėti ir įvertinti valstybės valdžios priimamus sprendimus, pati visuomenė bei pats žmogus kas kartą turi vertinti, ar konkrečios rekomendacijos yra racionalios ir proporcingos, aiškiai suvokiant ir pačių rekomendacijų viso labo orientacinę paskirtį“, –  pastebi Vytautas Valentinavičius.

„Aš norėčiau papildyti mintį pastebėdama ir visų paklausdama, ar mes galėtumėme įsivaizduoti, kad Švedijoje, Danijoje ar Olandijoje apskritai būtų kabinami tokie asmenis diskriminuojantys skelbimai? Į ką mes lygiuojamės? Atrodo, kad lygiuojamės į praeities santvarką, kur viskas buvo paremta draudimais, todėl manau, kad tokių vyresnio amžiaus žmones diskriminuojančių iškabų apskritai neturi būti, nes būtent tokie skelbimai sudaro prielaidas žmonės diskriminuoti. Tiesa, verta pastebėti, kad šiuose pastaruosiuose sprendimuose yra daug daugiau problemų, nei šioje laidoje šiandien suspėjome paliesti, – mintį papildo Toma Birmontienė.

Komentarai


Naujausi epizodai