Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip pandemija palietė asmenis turinčius negalią, kitas socialiai pažeidžiamas grupes?

05.13 Trečiadienis 10:45
Aušra Jurgauskaitė

Pašnekovai – Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą prof. dr. Dainius Pūras ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius.

Laidą „Svarbus kiekvienas“ pristato Seimo kontrolierių įstaiga, Jungtinėse Tautose akredituota kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija.

Tenka pripažinti, kad vis dar neblėstanti tema – koronavirusas ir dėl jo šalyje paskalbtas karantinas, kuris daro įtaką ne tik mūsų laisvalaikiui, ekonominei padėčiai ar psichologinei būklei, tačiau svarbiausia – ir žmogaus teisėms. Žinių radijo laidos eteryje „Svarbus kiekvienas“ buvo aiškinamasi, kaip pandemija palietė asmenis, turinčius negalią, bei kitas socialiai pažeidžiamas grupes. Šia tema laidos vedėja Aušra Jurgauskaitė kalbino Jungtinių Tautų specialųjį pranešėją teisei į sveikatą prof. dr. Dainių Pūrą bei Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovą Vytautą Valentinavičių.

Kokios yra socialiai pažeidžiamos, labiausiai kenčiančios visuomenės grupės ir kokie yra esminiai iššūkiai, su kuriais joms tenka susidurti? Kokia šiuo metu yra situacija Lietuvoje? – teiraujuosi Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus.

– Sutinku, kad viruso pandemija itin neigiamai palietė pažeidžiamiausias grupes, be abejonės, tarp jų – ir asmenis, turinčius negalią, tačiau nereikėtų pamiršti ir globos institucijų. Šiandien matome, kad globos institucijose yra užfiksuota daug užsikrėtimo atvejų, nors, viena vertus, mums gali atrodyti, kad Lietuva to galėjo tikėtis ir galėjo tam pasiruošti, kita vertus, šiandieninė situacija parodė, kad iš tiesų Lietuva nebuvo tam tinkamai pasirengusi.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuras suorganizavo nuotolinį konsultacinį-informacinį seminarą globos įstaigų personalui, kurio metu socialinės globos įstaigų darbuotojai apgailestavo, kad negavo pakankamai informacijos iš atsakingų valdžios institucijų; jie prisipažino, kad tikėjosi daugiau rekomendacijų, mokymų arba patarimų, kaip reikėtų spręsti problemas, kylančias šiuo itin sudėtingu pandemijos metu globotinių priežiūros srityje. Svarbus ir kitas aspektas – įvedus karantiną nukentėjo vaikai, kurie lankydavo vaikų dienos centrus, juose gaudavo maitinimą, taip pat kitos socialiai jautrios grupės, kurios buvo lankomos socialinių darbuotojų namuose. Įvedus karantiną visų šių socialinių paslaugų teikimas strigo, nes buvo laukiama rekomendacijų, kaip reikėtų toliau elgtis, kaip toliau reikėtų rūpintis tokiais žmonėmis. Taip pat tenka apgailestauti, kad daugiau nei šimtas penkiasdešimt tūkstančių asmenų su negalia liko be pagalbos, nes daugelis juos prižiūrinčių asmenų tiesiog negalėjo išeiti į darbus ir kilo aibė su tuo susijusių kitų problemų.

Pastebėtina, kad dėl susidariusios situacijos išaugo skurdo ir socialinės atskirties patyrimo grėsmės. Kaip iš tiesų pandemija palietė asmenų, turinčių negalią, bei kitų socialiai pažeidžiamų grupių kasdienį gyvenimą? – klausiu prof. dr. Dainiaus Pūro. 

– Mano nuomone į šią susidariusią situaciją reikėtų žvelgti sistemiškai, nesvarbu, ar šiuo metu yra krizė, matyti valdžios struktūrų bei visuomenės brandų požiūrį į socialiai pažeidžiamas grupes norisi visada. Norėtųsi, kad būtų kritiškai įvertinama padėtis, būtų priimami sprendimai ir žengiami žingsniai pirmyn. Krizė gali atnešti ir gerų pokyčių, jos metu išryškėjusios spragos gali būti sprendžiamos. Mes jau seniai žinome, kad esame tarsi prisirišę prie globos institucijų, per trisdešimt metų jas išlaikėme iki šiol, nemažai investavome, tarsi ši institucinė globos sistema būtų vertybė, o dabar pastebime, kad šios globos institucijos tampa tiksinčiomis bombomis, pandemijos židiniais. Tai turėtų būti vertinama kaip dar vienas pavojaus skambutis ir turėtų būti suprantama kaip paskatinimas nuosekliai pereiti prie bendruomeninių paslaugų teikimo. Taip pat galime pastebėti, kad visos pažeidžiamos grupės pandemijos metu tampa dar labiau pažeidžiamos – tiek asmenys su negalia, tiek asmenys, kuriems teikiamos socialinės paslaugos namuose, gali nebesulaukti reikalingos pagalbos. Socialinės globos institucijos dar labiau užsiveria, nėra aišku, kas jose vyksta, juk tam tikra visuomenės priežiūra turi būti išlaikoma. Taip pat, paskelbus raginimą likti namuose, reikėtų atkreipti dėmesį į moterų ir vaikų padėtį, nes daugėja smurto artimoje aplinkoje, nukreipto prieš juos, atvejų. Turime būti atviri ir suprasti, kad problemų šiuo metu gali padaugėti, nes Lietuvoje šių problemų sprendimas vis buvo atidedamas, todėl kaip tik dabar yra viltingų lūkesčių. Vis dėlto šalyje dar itin trūksta kokybiškai naujo požiūrio, siekio perimti geriausias patirtis iš viso pasaulio valstybių.

Pone Vytautai, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius atkreipia dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių atskyrimo problemą, kad jie, būdami rizikos grupėje, yra tarsi diskriminuojami, siekiant jų apsaugojimo?

– Aš galbūt norėčiau pažvelgti į šį klausimą kiek kitu kampu. Diskriminacija – tai vienas dalykas, tačiau tinkamas pasirūpinimas socialiai pažeidžiamomis grupėmis yra kitas klausimas. Mes trumparegiškai prašome vyresnio amžiaus asmenų likti namuose, tačiau ar iš tiesų pagalvojome, kas tokiems žmonėms padės? Ar tuo metu, pavyzdžiui, savivaldybėse veikiantys socialinių paslaugų centrai išsiaiškino, kiek ir kokios pagalbos tokiems asmenims reikės, kaip ji bus organizuojama? Ir būtent čia yra ypatingai rimtas klausimas, manau, kad socialinių paslaugų plėtra ir jos kokybė šios pandemijos laikotarpiu atskleidė, kokia silpna Lietuvoje yra socialinių paslaugų sfera. Šią dieną, prieš įsakmiai prašydami, kad tam tikros asmenų grupės liktų namuose, ar tai būtų asmenys su negalia, ar vyresni asmenys, turime tiksliai žinoti, kiek tokių asmenų yra ir kokios pagalbos –  maitinimo ar priežiūros paslaugų namuose – jiems reikės ir, svarbiausia,  kas jiems padės. Be abejonės, reikia pripažinti, kad Lietuvos visuomenei visuomet buvo rodomas puikus nevyriausybinių organizacijų pavyzdys, pavadinkime jį „Maltiečių sriuba“, tačiau, kita vertus, būtent šiuo metu lygiai tokiu pačiu principu turėtų veikti ir valstybės socialinių paslaugų sferos darbuotojai.

Pastebima, kad Lietuvos mokslininkai kelia daugybę probleminių klausimų apie socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių padėtį, apie tinkamą pasirūpinimą vaikais, apie socialinių darbuotojų priežiūrą, tačiau ar iš tiesų tų atsakymų yra ieškoma? Profesoriau Dainiau, ar tie atsakymai yra girdimi?

– Aš stengiuosi tuos atsakymus išgirsti, neprarandu vilties, kad ši krizė bus panaudota kaip galimybė pažangai, o ne regresui. Vienas patikimų šiuolaikinio pasaulio gerai išbandytų būdų yra valdžios atsigręžimas į nevyriausybinius sektorius bei palaikymo jiems suteikimas, laikant juos lygiaverčiais partneriais. Iki šiol nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje gali teikti labai daug reikalingų paslaugų. Vis dėlto dar girdime itin atstumiantį motyvą, kad žmonės jose turi savanoriauti nemokamai, todėl nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje gyvena laikydamosi bado dietos, jos tiesiog stengiasi išgyventi, o iš valstybės valdžios išgirsta tik pažadus. Svarbu suprasti, kad nevyriausybinių organizacijų veiklos vystymas galėtų būti vienas veiksmingiausių socialinių paslaugų teikimo sferoje, tik reikia tuos sektorius motyvuoti. Grįžtant prie vyresnio amžiaus asmenų grupių, galima pastebėti, kad daug žmonių, kurie yra vyresni nei šešiasdešimties metų, itin jautriai vertina tą įsakmią rekomendaciją likti namuose bei nuolatinį kartojimą, kad jie priklauso rizikos grupei. Juk šie žmonės patys žino ir patys sprendžia, ar jie dar gali džiaugtis gyvenimu bendruomenėje, ar jau to daryti nereikėtų. Pastebime besivystantį „hiperglobos“ reiškinį, kuomet vyresnius asmenis tarsi perglobojame, ir tuomet tie žmonės yra ne įgalinami, o nugalinami. Mūsų paveldėta sistema šiuo metu dar vis tęsia asmenų nugalinimo veiklą, tačiau juk tai yra piliečiai, kurie turi visas teises, o mūsų pareiga juos visapusiškai įgalinti, gerbti jų žmogaus teises, derinant su reikalingais apribojimais.

Komentarai


Naujausi epizodai

kur-skuba-z-karta-67676-1597390457 Citata