Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip karantinas varžo žmogaus teises?

12.09 Trečiadienis 10:45
Aušra Jurgauskaitė

Laidoje dalyvauja Seimo narė, Lietuvos medikų sąjūdžio narė Jurgita Sejonienė ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius.

Laidą „Svarbus kiekvienas“ pristato Seimo kontrolierių įstaiga, Jungtinėse Tautose akredituota kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija.

Jungtinių Tautų pranešėjas sveikatai savo paskutinėje ataskaitoje, be kita ko, pažymi, kad koronaviruso padarinius labiau lemia visuomenės sveikatos politika, lyderystė, socialinė ir ekonominė nelygybė, sisteminis rasizmas ir struktūrinė diskriminacija, o ne biologiniai veiksniai. Joje taip pat primenamas Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų jungtinis kreipimasis į valstybes nares pandemijos pradžioje, kuriame pabrėžta, kad sprendžiant Covid-19 krizę būtina atsižvelgti į visas žmogaus teises. Tuo metu Seimo kontrolieriaus paskelbta ataskaita rodo, kad Lietuvoje įvedus karantino apribojimus nepagrįstai pažeistos asmens teisės ir laisvės, tarp kurių ir teisė į sveikatą. Apie tai šiandien kalbamės su Seimo nare, Lietuvos medikų sąjūdžio nare Jurgita Sejoniene bei Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovu Vytautu Valentinavičiumi.

- Pone Valentinavičiau, pradėkime nuo jūsų. Anksčiau šioje laidoje jau esame aptarę žmogaus teisių suvaržymus karantino laikotarpiu ir kalbėjome būtent apie vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją, tačiau, kaip suprantu, naujausioji ataskaita nėra skirta šiam klausimui, kalbama apie kitokius ribojimus. Apie kokius?

- Laba diena klausytojams. Iš tiesų, Seimo kontrolierius gavęs skundus ir išanalizavęs viešojoje erdvėje teikiamą informaciją apie galimus žmogaus teisių ribojimus, pradėjo tyrimą, kuriame koncentruojamasi į „teisės į sveikatos paslaugas“ ribojimus bei taikytus suvaržymus žmonėms, atvykusiems iš užsienio, kai jie buvo priverstinai izoliuojami. Kiti šioje ataskaitoje pastebėti žmogaus teisių galimi pažeidimai yra teisės aktų, t. y. įstatymo pataisos, kurios leidžia vienašaliu gydytojo sprendimu hospitalizuoti žmogų mėnesiui. Įvertinęs šiuos ribojimus Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad visuomenės interesas, be abejonės, yra itin svarbus apsaugoti visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų, tačiau taikomi ribojimai turėtų būti proporcingi, individualizuoti, atitikti žmogaus teisių principus ir standartus. Išvadoje atkreipiamas tiek visuomenės, tiek ir Vyriausybės bei Seimo komitetų dėmesys į tai, kad bet kokie ribojimai turėtų būti priimami dalyvaujant žmogaus teisių specialistams.

- Taip, yra toks posakis „Tikslas pateisina priemones“. Ponia Sejoniene, ką jūs manote apie tai?

- Tikslas šiuo metu yra vienas. Tiksliau: galbūt keli pagrindiniai tikslai, pirmiausia – suvaldyti infekcijos situaciją, suvaldyti Covid-19 plitimą, tuo pačiu užtikrinant visas teises ir visas galimybes naudotis savo teisėmis kitoms visuomenės grupėms. Tai, neabejotinai, ir yra pagrindiniai politiniai sprendimai, o medicininiai, moksliniai sprendimai, deja, yra tik antriniai, išvestiniai. Neabejotinai kyla daug užduočių ir daug sunkumų derinant tuos interesus, todėl norėčiau pasakyti, kad tikrai šiuo metu turim įvairių priemonių ir, ką minėjo ir gerbiamas pašnekovas, tie sprendimai turėtų būti kaip įmanoma labiau individualizuoti. Ypač akcentuojant tai, ką šiuo metu turime ir kuo neišnaudojame, tai yra labiau individualizuoti ir diversifikuoti tyrimai, kuriuos galėtume taikyti ir kurie mums padėtų spręsti šiuo metu kylančias tam tikras kolizijas tarp būtinybės stabdyti pandemiją kuo aktyvesnėmis priemonėmis ir būtinybės užtikrinti visų žmonių teises naudotis savo laisvėmis.

- Taip, ir išties, čia kalbame apie pirmojo karantino ribojimus, kurie buvo paskelbti kovo viduryje, ir tuomet buvo daug sumaišties ir nežinios ką daryti. Taigi, daug kas net neabejojo, kad būtent dėl to buvo neišvengta klaidų, ir, pavyzdžiui, praėjusią savaitę jau dabar kadenciją baigiantis ministras Aurelijus Veryga, kalbėdamas apie kitą sritį – apie konkurencinius ribojimus, galbūt susijusius su prekybininkais, sakė, kad, jeigu mes tokiu principu priiminėtume karantino sprendimus, įvertindami visas įmanomas pasekmes, ilgai jas vertindami, turbūt jokio sprendimo negalėtume priimti. Pone Valentinavičiau, tai turbūt nėra pasiteisinimas?

- Apskritai vertėtų pastebėti, kad tie laikai, kai sakydavo, jog visos priemonės yra pateisinamos, – praėję. Mes gyvename 21-ame amžiuje ir stodami į Europos Sąjungą ir kitas tarptautines organizacijas prisiėmėme įsipareigojimų, kurių vienas pagrindinių – pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Lietuva, reikia priminti, yra aktyvi dalyvė Europos Sąjungoje, pasisakydama prieš žmogaus teisių pažeidimus, pavyzdžiui, Baltarusijoje arba kitose šalyse, todėl yra pagrįstas ir kitų šalių bei mūsų, kaip piliečių, reikalavimas Valstybei, Vyriausybei, kad sprendimai būtų priimami nepažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių. Atsakant į tokią citatą, kurią jūs paminėjote, reikėtų atkreipti dėmesį, kad būtent šio ministro sprendimai sulaukia kritikos iš Jungtinių Tautų ekspertų, tokių kaip profesorius Dainius Pūras, profesorius Jonas Ruškus. Šių ekspertų kritikos taikinyje sprendimai, kurie priimami nesivadovaujant žmogaus teisių standartais, nesigilinant į ekspertų pastabas. Ir netgi dabar žmogaus teisių ekspertai, žmogaus teisių institucijų atstovai nedalyvauja diskusijose, kaip turėtų būti suvaldyta pandemija. Pirmiausia: globos įstaigose. Nors ir sakoma, kad globotinių negalima lankyti, taip atribojant globotinius nuo šeimos, tačiau pastebim, kad globos įstaigose ir slaugos ligoninėse vis dėlto plinta koronavirusas, o globotiniai itin vargsta dėl ryšių su šeima stokos. Taip pat yra ir kitų ribojimų – neišspręstų, kurie turėtų būti sprendžiami. Galbūt ekspertų įtraukimas padėtų tas problemas spręsti.

- Ponia Sejoniene, dabar jūs esate naujųjų valdančiųjų gretose, ar jūs mūsų diskusijos pabaigoje galite pažadėti, kad stengsitės kalbėtis ir išklausyti žmogaus teisių ekspertus ir atsižvelgti į visas šias pastabas bei rekomendacijas?

- Neabejotinai – taip. Neabejoju, kad tokią taktiką ir rinksis būsimoji Vyriausybė, kuriai pirmiausia iškils pagrindinės užduotys: toliau tvarkytis su pandemija ir tvarkytis su pandemija atsižvelgiant į visų žmonių poreikius bei juos užtikrinant.

- Ką galiu pažadėti ir ką tikrai yra nusiteikusi daryti naujoji Vyriausybė: tai, pirmiausia, komunikaciją vystyti kitaip, vystyti komunikaciją pozityviai, įtraukiant į komunikaciją ir ekspertus, tariantis su tais ekspertais, tačiau, ką norėčiau pabrėžti, kad skirtingos šalys taiko labai įvairius ribojimus, bet manau, jog mes per mažai dėmesio skiriame tam, kad išaiškintume visuomenei, kuo vienu ar kitu ribojimu siekiame, nes tikrai kai kurie atrodo vienas kitam prieštaraujantys arba tarpusavyje nesusiję. Tikslas,, kad tie ribojimai būtų kuo nuoseklesni ir kad visuomenei būtų kuo aiškiau išdėstoma, kuo vienu ar kitu ribojimu konkrečioje situacijoje siekiame, nes dabar, manau, ne tik visuomenei, bet ir kai kuriems visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos specialistams tikrai kitą sykį iškyla abejonių, kad tie ribojimai, kaip ir minėjau, neretai prieštarauja vienas kitam ir nėra nuoseklūs.

-Ačiū jums. Tai buvo Seimo narė Jurgita Sejonienė ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius.

Laida „Svarbus kiekvienas“, jos įrašus rasite mūsų svetainėje ziniuradijas.lt Iki.

 

 


 

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai