Laidoje tęsiame interviu su nacionalinių paviljonų Venecijos architektūros bienalėje kuratoriais ciklą. Šįkart pašnekovai – Latvijos nacionalinio paviljono autoriai Matiss Groskaufmanis ir Evelina Ozola, ekspozicijoje pavadintoje „Kartu ir atskirai“ savo akį nutaikę į daugiabučius, jų architektūrą, aplinką ir juose verdantį gyvenimą.
XX amžiuje daugiabutis tapo modeliu, kuriame buvo programuojamas ir išbandomas bendruomeninis gyvenimas. Ne tik architektai, bet ir užsakovai – miestai, valstybės – daugiabučius suvokė kaip ekonomiškai efektyvų architektūrinį įrankį, reikšmingai keičiantį visos šalies visuomenės gyvenimą.
Latvijos miestų ir kaimų kraštovaizdžius daugiabučiai pakeitė ypatingai dideliu mastu. Sovietmečiu jais bandyta įkūnyti socialdemokratinės sistemos idealus. Po nepriklausomybės atkūrimo, Latvijai paklusus Pasaulio banko rekomendacijoms dėl valstybinio masto privatizacijos, šalį užgriuvo antroji masinės daugiabučių statybos banga.
Kaip daugiabučių architektūra programuoja kaimynų gyvenimą kartu, pasidalinimą, kas "tik mano", o kas "visų mūsų", kokias vertybes ir lūkesčius jie transliuoja, kas gyvenimą daugiabutyje padarytų patrauklesniu?
Laidą rengia Lietuvos architektų sąjunga
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Komentarai
Bendravimo taisyklės