Pokario laikotarpio architektūra visoje Europoje kol kas sunkiai randa sau vietos kultūros paveldo vertybių sąrašuose. Viena vertus, visuomenei sunku pripažinti, kad dar vakar tėvų statyti pastatai jau gali tapti vertingu paveldu. Kita vertus, to meto architektūrinė estetika ne visiems priimtina. Trečia, ir tai galbūt viena svarbiausių priežasčių, – posovietinėse šalyse pokario architektūra yra okupacinio režimo palikimas, kurio impulsyviai norisi atsikratyti.
Nors Europoje jau keli dešimtmečiai vyksta diskusijos dėl pokario architektūros išsaugojimo, kol kas trūksta ir bendro susitarimo, kaip vertinti to laikotarpio architektūrą, ką joje reikėtų saugoti, o ką būtų galima keisti tam, kad pastatai taptų patogūs naudoti. Nuo karo smarkiai nukentėjęs Berlynas – pavyzdys miesto, kuriame gausu pokario laikotarpio pastatų, sukurtų dviejų skirtingų režimų. Be abejo, ir atrodančių skirtingai.
Kaip su tokiu palikimu elgiasi vokiečiai, kaip saugo ir transformuoja pokario architektūrą, kokią reikšmę ji turi Berlyno identitetui, laidoje kalbamės su Berlyno kultūros paveldo agentūros atstove Ramona Dornbusch.
Laidą rengia Lietuvos architektų sąjunga
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Komentarai
Bendravimo taisyklės