Apie pejoratyvinę leksiką trys filologai: Antanas Smetona, doktorantė Samanta Kietytė ir humanitarinių mokslų daktaras Egidijus Zaikauskas – „Lietuvių žargono žodynėlio“ autorius. Nors kolega Egidijus šioje kompanijoje kalbos paribius ir užribius tyrė ir aprašė bene rimčiausiai, kiti du irgi stengiasi neatsilikti: Samanta neseniai paskelbė straipsnį apie sekso ir su tuo susijusių dalykų metaforas, o Antanas suskaičiavo, kad „Lietuvių kalbos žodyne“ žyma keik. pavartota 375 kartus, vulg. – 7, menk. – 4500, niek. – 333, fam. – 31 kartą. Taigi, turtinga ta mūsų kalba.
Nepaisant to – vargu ar lietuviai keikiasi daugiau už kaimynus. Kodėl ir kokios lietuviško keikimosi tradicijos, ar apskritai jos yra? Ar turime tikrų keiksmų? Ir koks skirtumas tarp rupūže ir bl***?
Prie Smetonos – Žinių radijo ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto laida.
Informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams
Komentarai
Bendravimo taisyklės