Pastaruoju metu daug kalbama apie baigiamąjį Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ir mokyklinę programą. Savaime suprantama – iki egzamino einama visus dvylika metų. Taigi, visiems mums svarbi ir mokyklinė dalyko programa – juk kiekvieno mūsų šeimoje yra mokinių, kurių laukia egzaminai, patys seniai arba neseniai mokėmės ir laikėme egzaminus. Na ir šiaip – juk jaunosios kartos auklėjimas nėra juokų darbas. O kur dar mokyklinės literatūros programos pagrindinė užduotis – skaitytojo ugdymas!
Dėl viso to nutarėme pakalbėti apie mokyklinę Lietuvių kalbos ir literatūros triukšmingai rengiamą programą. Pasiaiškinti, kas yra literatūros kanonas. Ar galima kokių nors naujovių sugalvoti kalbos programoje? Koks santykis programoje tarp lietuvių ir pasaulinės literatūros? Ar apskritai įmanoma suprasti naująją ir šiuolaikinę literatūrą be mito ir klasikos? O koks kaimietiškos literatūros ir „ant bruko“ užaugusio „online“ jaunuolio santykis? Ir apskritai – kam tas/toks egzaminas iš viso reikalingas?
Prie Smetonos šįkart svečiuosis Vilniaus universiteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto dėstytoja humanitarinių mokslų daktarė Aistė Kučinskienė. O jiems talkins studentė Teresė Pučinskaitė-Barkauskienė.
Prie Smetonos. Žinių radijas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės