Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Agromaisto technologijos – būsimas Lietuvos prekinis ženklas?

04.22 Penktadienis
Partnerio turinys

Kaip agromaisto sektoriui pritraukti investicijas? Kodėl investuotojus traukia žemės ūkiai, kurie yra pritaikę aukštąsias technologijas? Kaip Lietuva galėtų sukurti savo prekinį ženklą ir jį išnaudoti?

Žalesnė ateitis

Agro ir maisto inovacijų dirbtuvių „Art21“ savininkas Augustas Alešiūnas, paklaustas, kaip ateityje atrodys agromaisto sektorius, sakė, kad jis turės būti žalesnis, draugiškesnis gamtai, efektyvesnis ir pažangesnis.

„Mes, kaip visuomenė, kaip žmonės, gyvenantys planetoje, kurią kol kas turime tik vieną, turėtume solidarizuotis su gamta ir pradėti labiau bendradarbiauti su ja nei paprasčiausiai išnaudoti jos resursus“, – teigė A. Alešiūnas.

Jo teigimu, aukštosios technologijos yra tik instrumentas, galintis padėti mums pasiekti savo tikslus, kurių vienas yra „žalumas ir gyvenimas ne planetoje, bet kartu su planeta“.

 

Investicijos – ne be priežasties

Privataus kapitalo investicijos į agromaisto sektoriaus startuolius pastaraisiais metais pagerino ne vieną rekordą, o sumos tik auga. Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje į agromaisto technologijas ir startuolius buvo investuota apie 39 milijardus JAV dolerių. Vien per vienerius 2020-uosius metus į sektorių buvo investuota 40 milijardų JAV dolerių. Per 2021-ųjų sausį agromaisto sektoriaus technologiniai startuoliai gavo 15 milijardų JAV dolerių.

Pasak technologijas agromaisto sektoriui kuriančios įmonės „Art21“ savininko, tam daugiausia įtakos turėjo pasaulinė COVID-19 pandemija:

„Pasaulis išmoko paspausti raudoną mygtuką, kuriuo buvo galima sustabdyti pasaulį, sustabdyti skrydžius, logistiką – viską, kas buvo įprasta anksčiau. Ir tas sustabdymas, karantinai, izoliacija pakeitė mūsų, kaip visuomenės narių, įpročius, suteikė daugiau laiko buičiai. Todėl mityba, tiekimo grandinės pasikeitė kardinaliai. Ir koronaviruso pandemija turbūt buvo ta paskata, kuri priminė visam pasauliui apie agromaisto sektorių ir agromaisto technologijas“.

 

Lietuvos prekinis ženklas

Agromaisto sektorius susideda iš dviejų dalių – agrotechnologijų ir maisto technologijų. A. Alešiūno teigimu, Lietuva maisto technologijų srityje yra silpna žaidėja, nes neturi tokios turtingos kultūros ir įsišaknijusių tradicijų kaip, pavyzdžiui, Italija, Prancūzija ar Ispanija:

„Tai yra kultūrinis dalykas. Mes turime tarptautinę,ją miksuojame. O ten, kur maistas yra vertybė ir kultūra, ten ir technologijos tam sektoriuje yra labiau remiamos, subsidijuojamos, skatinamos tiek valstybės, tiek investuotojų“.

Tačiau agrotechnologijų srityje Lietuva, nuo seno esanti agrarinė šalis, turi potencialą.

„Lietuva galėtų būti ideali šalis technologijų kūrimo poligonui, nes mes esame labai maži, mes turime labai didelį mokslinį potencialą, mes esame labai stiprūs aukštosiose technologijose ir mes stiprūs žemės ūkyje“, – sakė A. Alešiūnas. Jis siūlo lietuviams išnaudoti visą žemės ūkio ekosistemą, kad Lietuva galėtų kurti daugiau aukštos vertės technologijų ir jas eksportuoti į kitas pasaulio šalis.

A. Alešiūno teigimu, tokiu būdu Lietuva sukurtų savo prekinį ženklą.

„Turime daug šalių, kurios orientuojasi į maistotechą, energetiką, žaliavas, iškasenas, logistiką ar robotiką, bet agrotecho šalies ES, tokio kaip prekinio ženklo, dar niekas nėra užėmęs. Ir tą Lietuvai pasiekti būtų sąlyginai lengva, – sakė A. Alešiūnas. – Žinoma, reikėtų tiek visuomenės, tiek mokslo ir verslo pastangų. Bet tai galėtų būti pakankamai didelis šuolis link didelių pajamų.“

Pasak verslo angelo Algimanto Variakojo, tokio Lietuvos prekinio ženklo sukūrimas pritrauktų dar daugiau investicijų. Jo nuomone, svarbiausia sugebėti parduoti idėją:

„Reikia papasakoti investuotojams paprastais žodžiais. Aš irgi apie investavimą daug šneku ir bandau paprastai, kad žmogus suprastų. Tiek pasaulio, tiek vietiniam investuotojui reikia paprastais žodžiais papasakoti, ką mes darom, ką mes galim, ką mes turim. Nes mes galim sukurti superinę technologiją, bet jos nesugebėti parduoti. Turime tą šalies įvaizdį ir savo sugebėjimus parduoti“.

 

„Investuoju ten, kur suprantu“

Aukštųjų technologijų pritaikymas žemės ūkyje gali pritraukti dar daugiau investuotojų.

„Man, kaip miestiečiui, sunku kalbėti apie žemės ūkį, sunku ten investuoti, bet kai atsiranda loginės grandinės – kažkur dirbtinis intelektas, kažkur skaičiavimai, kažkur efektyvumas tam tikras, kad sodiname ne tik pagal mėnulio fazes, bet ir pagal tam tikrus orus, tada man viskas pasidaro aiškiau. Kai mes prie to dar pridedame dirbtinį intelektą, protą ir supratimą, tai tada atsiranda sudėtingesnis procesas ir man darosi įdomiau, pradedu daugiau suprasti apie tai. O investuoju ten, kur suprantu“, – teigė verslo angelas A. Variakojis.

Pasak A. Variakojo, mokslinės žinios ir technologijos, pritaikytos žemės ūkyje, leidžia padidinti derlius ir pagaminamos produkcijos kiekį, todėl tai atsiperka tiems, kurie investuoja.

Jo teigimu, investuojant į žemės ūkį, grąža gali būti ir nedidelė, svarbiausia, kad tai yra saugus sektorius:

„Man ta grąža tinkama gali būti ir mažesnė, nebūtinai didelė, bet ji saugi, nes ta produkcija vis tiek bus parduota, juk žmonės valgė, valgo ir valgys“.

Investuotojas A. Variakojis neslėpė, kad daugiausia „išloš tie, kurie pirmieji ten sudės pinigus“.

Jis teigė, jog visada pirmiausia investuoja Lietuvoje, nes jam svarbu pažinti, suprasti verslą, į kurį keliauja jo pinigai:

„Kaip ir dėl akcijų, kaip ir dėl kitų investavimo šaltinių, taip ir dėl žemės ūkio, tikrai yra didžiulė plotmė, kur mes galim investuoti čia. Ir ten ieškoti užsienyje kažko papildomai, nebent tam, kad kokios nors patirties įgaučiau. Man įdomiausia investuoti namie“.

 

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą "Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.

logox10

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Komentarai


Naujausi epizodai