Kodėl pasaulinio meno kūrėjas nepamiršo savo šaknų?
Jeigu prisiminsime didžiulę išeivių iš carinės Rusijos bangą Pirmojo pasaulinio karo metais, dovanojusią Vakarų Europai ir JAV daugybę talentų, Žako Lipšico kūryba – vienas didžiausių tos išeivijos laimėjimų.
Lipšicas atsidūrė palankioje menų Mekos taip tuomet buvo vadinamas Paryžius aplinkoje, vėliau susidūrė su grėsmingais XX amžiaus kataklizmais ir jų akivaizdoje buvo sukurti įspūdingiausi darbai, šiandien vertinami kaip pasaulio šedevrai. Ir įdomiausia tai, kad nuolat blaškomam daugiau nei šešiasdešimt metų po pasaulį klajojančiam Žakui Lipšicui, Druskininkų statybos rangovo sūnui, ji vis ta pati „Lietuva ,Lietuva, tėvynė mano ir „kitos tokios neturiu“.
Tačiau atplėštasis – tai jo paties žodžiai tik po daugelio metų grįžo su savo darbų paroda į Vilnių ir vis dar laukiantis ryškesnių atminimo ženklų gimtuosiuose Druskininkuose.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės