Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Vis daugiau jaunuolių dirba savarankiškai: patogu ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui

11.13 Sekmadienis 07:07
Augustė Lyberytė

Visame pasaulyje pastebima aiški tendencija – jaunimas, o tiksliau Tūkstantmečio karta, vis dažniau renkasi laisvai samdomo darbuotojo (angl. freelancer) kelią. Dalis nori būti „patys sau bosais“, kiti trokšta ištrūkti iš tradicinės darbo rutinos. „Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič sako, kad Lietuvos jaunimo gretose fiksuojamas tam tikras savarankiškai dirbančiųjų skaičiaus šuolis. Lyginant 2020-uosius ir 2021-uosius metus, savarankišku darbu – tiek pagal individualios veiklos pažymą, tiek pagal verslo liudijimą ar steigdami mažąsias bendrijas – užsiėmė 15 proc. daugiau jaunuolių.

„Tas augimas nėra toks, kad būtų galima kalbėti apie kažkokią revoliuciją darbo rinkoje. Bet, pavyzdžiui, jeigu šiuo metu iš viso apie 72 tūkst. žmonių renkasi savarankišką darbą, įvairias jo formas, tai pasižiūrėjome, kiek tarp jų yra jaunų žmonių. Ir savarankiškai dirbusių ir mokėjusių įmokas „Sodrai“ žmonių 2020 metais buvo beveik 21 tūkst., o jau 2021 metais. savarankiškai dirbusių ir savarankiškai įmokas mokančių žmonių buvo 24 tūkst.“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė specialistė.

Tuo metu studentė ir „Žinių radijo“ laidos „Ką tu?“ autorė Irtautė Gutauskaitė tikino, kad šiuolaikiniam jaunam žmogui gali būti patraukli įvairi – tiek etatinio darbuotojo, tiek „freelancer‘io“ – veikla.

„Studentams, kurie, vis dėlto, negali dirbti pilnu etatu, tai yra labai paranku. Jeigu aš studijuoju, sakykime, nuo 9 val. iki 15 val., aš dar likusią dienos dalį galiu padaryti tuos darbus, už kuriuos man ir sumokės ar pagal autorinę sutartį, ar pagal individualios veiklos tvarką“, – samprotavo ji.

Visgi, pati studentė tvirtino mieliau besirenkanti įprastą etatinį darbą. Pasak jos, užsiimant savarankišku darbu tenka skirti nemažai laiko įsigilinti į visus formalumus, mokesčių ir išmokų klausimus – tai, jos manymu, yra ganėtinai sudėtinga.

„Reikėjo tikrai pasigilinti ir šį dalyką dariau, iš tikrųjų, gana vėlai – jau pasirašiusi visas sutartis. (...) Tai yra sudėtinga, nes ir tos atostogos visiškai kitaip skaičiuojasi, ir tos informacijos yra mažai“, – pasakojo pašnekovė.

„Man patrauklesni darbo santykiai yra su įprasta darbo sutartimi. (...) Man nebereikia galvoti apie mokesčius, jų mokėjimą. Tiesiog gaunu pinigus ir žinau, kad aš nesu valstybei nieko skolinga“, – pridūrė ji.

Nepaisant to, kad tiek laisvai samdomo darbuotojo veikla, tiek darbas pilnu etatu turi savų pliusų ir minusų, mergina pastebėjo, kad jos aplinkoje vis daugiau jaunų žmonių ieško darbo su įprasta darbo sutartimi.

„Prasideda galvojimas ir mintys, sakykime, apie paskolą – tiek būsto ar automobilio. Bankai žiūri labai labai atsargiai į žmones, kurie užsiima individualia veikla. Tai jeigu jau prasideda jaunam žmogui tas gyvenimo etapas, kai reikia galvoti apie paskolas bet kokiam turto įsigijimui, tada taip – jaunas žmogus pradeda ieškoti darbo su normalia, įprasta darbo sutartimi“, – patirtimis dalijosi I. Gutauskaitė.

M. Kozič atkreipė dėmesį, kad kartais darbdaviai ir darbuotojai susitaria, kokiais darbo santykiais grįsti savo bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, darbdavys gali paskirti tam tikrą sumą darbuotojo išlaikymui ir pasiūlyti tiek etatą, tiek „freelancer‘io“ darbo vietą. Tokiu atveju sprendimą, kuris variantas yra parankesnis, turi priimti pats darbuotojas, atsakydamas ar norėtų gauti platesnes socialines garantijas, ar didesnį atlyginimą.

„Tarkime, darbdavys turi santykį su darbuotoju ir jam pasako – tavo darbo vietai aš galiu skirti, tarkime, 1,5 tūkst. eurų. Jeigu žmogus vykdo individualią veiklą, tai jam toks darbdavys pagal paslaugų priėmimo-teikimo sutartį perves šią sumą, o gavęs tuos 1,5 tūkst. eurų, sumokėjęs įmokas ir mokesčius, žmogus sau galės pasilikti apie 1263 eurus. Jeigu toks žmogus dirbs etatu, o darbdavys tai pačiai darbo vietai išlaikyti gali skirti 1,5 tūkst. eurų, tuomet žmogui „į rankas“ atiteks 952 eurai“, – pasakojo „Sodros“ atstovė.

Pašnekovė paaiškino, kaip skiriasi valstybės teikiamos socialinės garantijos laisvai samdomiems darbuotojams ir dirbantiems pagal įprastą darbo sutartį. Anot jos, daugelis aspektų sutampa, tačiau yra ir skirtumų – pavyzdžiui, išeitinių ir atostoginių skaičiavimo tvarka.

„Žmonėms, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą, yra teikiamos praktiškai visos tos pačios garantijos kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Tai reiškia, kad mokėdami įmokas, žmonės kaupia savo pensijai, jie susirgę turi teisę gauti ligos išmoką, kai gimsta vaikas – motinystės išmoką, o vėliau ir vaiko priežiūros išmoką“, – nurodė M. Kozič.

„Tačiau, pavyzdžiui, atostogos, išeitinės – tai jau yra santykių su darbdaviu reikalas ir, šiuo atveju, savarankiškai dirbantis žmogus tokių teisių neįgyja, kadangi jis pats save įdarbina“, – apibendrino ji.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai