Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Vengrija ir toliau provokuoja Europos Sąjungą. Ką daryti?

2022-12-15, Ketvirtadienis 07:07

Jonė Sąlygaitė

Vengrijai bus patvirtintas beveik 5,8 milijardų eurų vertės pandemijos padarinių likvidavimo planas, jei Budapeštas įgyvendins 27 demokratines reformas. Naudodamasis veto teise Viktoras Orbanas nuolat siekia išsireikalauti Briuselio Europos Sąjungos įšaldytų lėšų. Iki šiol didžiausia provokacija – Vengrijos blokuotas 18 milijardų eurų finansinės pagalbos paketas Ukrainai. Nors susitarti po įnirtingų diskusijų pavyko, visgi Vengrija ir toliau savo rankose laiko didžiulę galią nepritarti bendriems Sąjungos užmojams. Vengrijos prieštaros, siekiant naudos sau, nuolat kelia diskusijas, ką gi Bendrijai daryti su Budapeštu. Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė sako, kad tai toli gražu ne pirmi atveji, kada Vengrija elgiasi priešingai nei sumano ES.

„Jautriau matome šias situacijas Lietuvoje, nes tai vyksta Ukrainos kontekste. Lietuviai nori, kad ES kiek galima daugiau pagelbėtų Ukrainai, o tas delsimas dėl Vengrijos – kainuoja. Vengrija dar iki šio karo etapo blokavo Ukrainos ir NATO tarybos posėdžius. Tai vyko keletą metų, ir tai buvo daroma prisidengiant, kad Ukrainoje priimtas blogas Švietimo įstatymas, kuris neva skriaudžia vengrų mažumą. Šis įstatymas tik nurodė, kad visi piliečiai Ukrainoje turi mokėti ukrainiečių kalbą. Ta mažuma vengrų dažnai nemokėdavo ukrainiečių kalbos, kad galėtų studijuoti Ukrainos aukštosiose mokyklose“, – istoriją Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ priminė Europos Parlamento narė R. Juknevičienė.

Pasak jos, pati Vengrijos parama Ukrainai taip pat savotiška, Vengrijos atstovai nevengia ir pasisakyti prieš sankcijas Rusijai. Nors pabėgėlius Budapeštas priėmė, bet per savo teritoriją neleido gabenti karinės pagalbos Ukrainai, atsisakė teikti karinę pagalbą, o tai, anot R. Juknevičienės, jau yra prorusiška, Kremliui naudinga veikla.

„Daugybė žmonių Lietuvoje nesupranta, kodėl Vengrija taip elgiasi. Viktoras Orbanas buvo toks kaip mūsų Sąjūdžio žmonės, antisovietinis, iki tol, kol turbūt atsirado tam tikri korupciniai ryšiai, pinigai, o gal ir tam tikros imperinės ambicijos. Tai yra svetima daliai valstybių, kurios anksčiau gyveno kitų valstybių ribose“, – pastebėjo politikė.

Europos Parlamente verda diskusijos, kad reikia panaikinti veto teisę, vienbalsiškumą ir pereiti prie daugumos balsavimo visuose sprendimuose. R. Juknevičienė nurodo, kad jau dabar yra priimtas bendras dokumentas, kuriame yra įrašytas siūlymas ES atsisakyti to vienbalsiškumo priiminėjant užsienio politikos, sankcijų klausimus. „Noriu pastebėti, kad to vienbalsiškumo turbūt 80 proc. atvejų jau nebėra likę. Tik keletas sričių vis dar egzistuoja. Pati Lietuva visą laiką kalbėjo apie tai, kad veto atsisakyti nereikėtų, nes tuomet didžiosios valstybės galės diktuoti savo sąlygas, o mažosioms bus sudėtingiau. Visgi, situacija yra kitokia. Pavyzdžiui, kalbant apie Ukrainos narystę ES, be vienbalsiškumo panaikinimo – aš neįsivaizduoju“, – sakė politikė.

Europos Parlamento narė, taip pat nurodė, kad daugelis šalių jau dabar yra išsigandusios Vengrijos veiksmų. Šalys taip pat supranta, kad jei Bendrija plėsis, niekas nežino, kokia valdžia ateis Vakarų Balkanų valstybėse, kas perims valdžią Sakartvele, Moldovoje, Ukrainoje, ar net toje pačioje Lietuvoje. „Tokiu būdu išorinė valstybė, tokia kaip Rusija, gali pasiekti savo tikslų būtent per tokias Sąjungos balsavimo taisykles“, – teigė R. Juknevičienė. Anot jos, Bendrija privalo nepasiduoti Vengrijos šantažui ir naudoti visus įmanomus instrumentus, kad tokie veikėjai būtų sustabdyti, o blogas precedentas nebūtų pavyzdys kitoms narėms.

Europos Parlamentas dar rudenį pripažino Vengriją nebesant visapusiškai demokratiška šalimi. Dabar Vengrija privalo įgyvendinti 27 ES demokratines reformas, kad galėtų gauti taip geidžiamas ES lėšas. R. Juknevičienės teigimu, reikia tikėtis, kad Vengrijos žmonės galiausiai pamatys, kad šalies politikai padarė problemų ne tik kitoms šalims, tačiau ir pačiai Vengrijai. „Labai daug kas priklauso ir nuo pačios opozicijos, nuo politikų, naujų drąsių lyderių, kurie galėtų pasipriešinti tokiam autokratiniam valdymui“, – perspėjo politikė.

Nuvilnijęs Europos Parlamento viceministrės korupcijos skandalas, V. Orbaną paskatino pasišaipyti iš šios institucijos. Twitter paskyroje politikas parašė: „Labas rytas Europos Parlamentui“ ir prisegė pašiepiančią nuotrauką, suprask, kad institucija Vengriją vadina korumpuota, kai pati susiduria su didžiausiu korupcijos skandalu per visą Bendrijos istoriją.

R. Juknevičienė V. Orbanui siūlo patylėti. „Dar visai neseniai jo paties žmonės įkliuvo į didžiulį skandalą, kai jų aukštas politikas ilgą laiką kovojęs už šeimos vertybes, per pandemiją buvo pagautas besileidžiantis lietvamzdžiu iš vaikinų vakarėlio. Kam kam, bet V. Orbanui reiktų patylėti“, – teigė europarlamentarė.

Pasak jos, šis korupcijos skandalas neturėtų itin sumažinti pasitikėjimo Europos Parlamentu. „Kviesčiau žmones galvoti kiek kitaip. Tai, kad mes apie šį skandalą sužinojome, kad institucijos sugebėjo atsekti šį reiškinį, pateikti įtarimus, suimti atsakingus asmenis, kurie darė korupcinius veiksmus – vertinu labai gerai. Daug blogiau būtų, jei apie tai nesužinotume ir korupcijos vėžys plistų toliau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė Europos Parlamento narė R. Juknevičienė.

Straipsnis Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.