Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Tas pats braškinis jogurtas: Lietuvoje braškių daugiau, Italijoje – mažiau?

2024-06-12, Trečiadienis 14:30
Jonė Sąlygaitė

Jau kurį laiką Europos institucijos gauna gyventojų skundų dėl skirtingos maisto kokybės skirtingose Europos Sąjungos (ES) narėse. Pavyzdžiui, paaiškėja, kad tos pačios kompanijos, taip pat įpakuotas gaminys turi vienokią sudėtį Lisabonoje ir kitokią Taline. Lietuvoje panašūs skandalai taip pat stebėti 2017 metais, kurtos net ir parlamentinės komisijos. Europos Komisija prieš kelerius metus pradėjo spręsti šį klausimą. Paskutiniai atlikti tyrimai rodo, kad vadinamųjų dvejopos kokybės produktų nuosekliai mažėja, tačiau vis vien yra. Dažnai pasigirsta ir teiginys, kad Rytų narėse produktų kokybė prastesnė nei Vakaruose, tačiau ar tai tiesa? Kodėl egzistuoja dvejopa kokybė valstybėse narėse? Ko dar reikia, kad situacija išsispręstų? O gal vienodas standartas nėra būtinas?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Kebliene, prisimena, koks skandalas kilo 2017 metais. „Šalys narės paskelbia savus tyrimus dėl atlikto dvigubos kokybės vertinimo ir tyrimai parodė skirtumus. Tuomet nuvilnijo per visą ES šis klausimas. Mūsų institucija irgi įsitraukė, atliko didelį tyrimą. Keliavome į Belgiją, Vokietiją, atrinkinėjome produktus, lyginome su Lietuvoje parduodamais produktais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar ES tai gali?“ sakė ji.

Gauti tyrimo rezultatai nustebino. „Buvo vertinamos 33 produktų sudėtys, o skirtumus radome 70 proc. produktų. Taigi, šie skirtumai buvo įvairūs, nuo to, kad skyrėsi juslinės savybės, produktai buvo aromatingesni, ar jų pačių konsistencija skyrėsi. Bet skyrėsi ir pati sudėtis. Pavyzdžiui, gerai žinomuose sausainiuose su šokolado gabaliukais buvo mažiau šokolado, nei analogiškame produkte Vokietijoje, ar mažiau sulčių gėrime nei analogiškame gėrime parduodame kitoje šalyje. Tų skirtumų tikrai radome“, – priminė O. Keblienė.

Tuo metu buvo naratyvas, kad būtent Rytų regione kokybė buvo prastesnė. „Tuometiniu mūsų vertinimu mes radome skirtumus. Visi atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų pusėje ta kokybė buvo žemesnio lygmens, dėl to klausimas ėjo toliau, nes šalys narės tai pagrindė savo įrodymais. Antrasis etapas buvo, kai Jungtinių Tyrimų Centras įsitraukė, sprendžiant šį klausimą, atliko bendrą tyrimą 19-oje šalių narių”, – pasakojo pašnekovė. Būtent tuomet, buvo imtasi veiksmų, visos ES mastu, pažaboti dvejopą kokybę.

Jai antrino ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tyrimų ir prevencijos skyriaus vedėja Inga Grinevičė. „Klausimas dėl dvejopos kokybės prasidėjo dar ir dėl to, kad kuo toliau tuo labiau ES mastu vartotojų teisių apsauga – stiprinama, žiūrima, kad jos nebūtų pažeistos. 2017 metais iš diskusijų kilo numatymas, kad vienodos kokybės tokie patys produktai, skirtingose šalyse turėtų būti parduodami tos pačios kokybės, tos pačios sudėties. Nekalbama apie skirtingus produktus, kalbame apie tuos pačius, kuriuos galima įsigyti ir Lietuvoje, ir bet kurioje kitoje ES šalyje. Iškėlus šį klausimą, pamačius šalių tyrimus, kuriuos atlikinėjo ne tik Lietuva, buvo nuspręsta, kad privaloma imtis priemonių, kad produktai skirtingose šalyse būtų tokie patys ir atitiktų tuos pačius poreikius. Jei jie skiriasi, tuomet reikia spręsti, ką daryti ir kaip tokias veiklas užkardyti. Šiandien situacija yra tokia, kad mūsų tarnyba, tiek kolegos iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, nesulaukia pranešimų, kad tokios situacijos kartotųsi. Visgi, pasakyti, ar yra ši problema, galėtume tik atliekant tyrimus. Šis klausimas ir šiandien yra aktualus, nes visų tikslas, kad tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, įsigytume tos pačios sudėties, kokybės produktą“, – pabrėžė I. Grinevičė.

Diferenciaciją tarp tų pačių, taip pat įpakuotų produktų, pramonininkai aiškina tuo, kad šalyse galioja skirtingi nacionaliniai aktai. Pabrėžtinas yra ir, neva, skirtingas skirtingų Europos šalių gyventojų skonis. „Pavyzdžiui, Lietuvos vartotojas mėgsta mažiau saldų, o kitos šalies labiau saldų produktą. Net ir atmetus šias aplinkybes, vis vien buvo nustatyta, kad dvejopa kokybė yra ir skirtumai yra. Negalima teigti, kad tik Rytų Europos šalys tai kenčia, nes tyrimo metu nustatyta, kad vieni produktai, pavyzdžiui, koks braškinis jogurtas, jame braškių Lietuvoje yra daugiau, o Italijoje yra mažiau. Tai buvo aiškinama tuo, kad italai mėgsta mažiau braškių, mėgsta daugiau jogurto ir panašiai. Vienareikšmio atsakymo nėra, bet faktas toks, kad problema egzistuoja“, – nurodė vartotojų teisių ekspertė.

Visgi, O. Keblienės teigimu, skirtingi skoniai tarp skirtingų šalių gyventojų išties gali egzistuoti, visgi, tam reikia itin racionalaus ir objektyvaus pagrindimo. „Jei būtų atliekamas labai išsamus tyrimas reikėtų išsiaiškinti, ar gamintojas turi formalų pagrindimą, ar tai tiesiog teiginys. Kalbant apie teisės aktų reikalavimus, reikia pažymėti, kad ES kokybinių reikalavimų nėra daug nustatyta. Reiškia, kad lyg ir paliekama gamintojui prisitaikyti prie rinkos ir gaminti pagal rinką skirtingus produktus, tačiau šioje vietoje reikia pažymėti, kad jei produktas parduodamas su tokia pačia pakuote – identiška, tuomet atsiranda vartotojo lūkestis, kad produkto sudėtis nesiskirtų. Ką ir kėlė šie tyrimai, kad jei yra skirtumai, kurie nelemti žaliavų kokybės, klimato savybių, bet tiesiog įdėta mažiau braškių, daugiau cukraus, tai pakuotės turėtų kažkiek skirtis, kad vartotojas galėtų suprasti, kad tai jau kiek kitoks produktas“, – akcentavo ji.

Situacija gerėja, panašu, kad dvejopos kokybės produktų nuosekliai mažėja. „Jei bus tokios pačios pakuotės, ką pasakė ir įstatyminė bazė – tai yra draudimas. Šiandien džiaugiamės ir manom, kad draudimas lemia mažėjimą. 2021 metais atliktas tyrimas rodo, kad 7 proc. sumažėjo šių skirtumų. Tai lėmė pasikeitęs įstatyminis reguliavimas, kuris draudžia dvigubą kokybę. Jei nori skirtingos sudėties, su skirtingomis receptūromis, lyg ir ta prievolė yra keisti pačią pakuotę, kad vartotojas suvoktų, vykdamas į kitas šalis, kad tai yra kitas produktas. Vartotojų klaidinimas niekada nebus išeitis Europos Sąjungoje“, – teigė O. Keblienė.

Pakuotė turi skirtis itin pastebimai, vartotojas iškart turėtų suprasti, kad produktas yra kitoks. „Gali būti, kad didžiosios kompanijos juda link to, kad skirtumo apskritai neliktų, o jei jis yra, tai būtų tiriama. Nėra užkirsto kelio, kad visiškai verslininkas negali varijuoti, bet jei yra nukrypimai, tai turi būti pagrįsta objektyviomis priežastimis, reikia turėti įrodymus dėl ko. Tuomet situacija būtų vertinama individualiai, tuomet būtų žiūrima, ar tai objektyvu. Tas sureguliavimas ES lygmeniu, nacionalinėms institucijoms pačioms spręsti, kokios tos objektyvios priežastis“, – papildė I. Grinevičė.

Svarbu prisiminti rekomendaciją ir prekybininkams, kad reguliavimas yra, kad situacija yra nuolat stebima. „Pasikeitęs teisinis reglamentavimas užčiuopė ribas. Didžiųjų kompanijų pavyzdžiai rodo, kad iškart buvo reagavimas į pasikeitusią teisinę aplinką, jos keitė receptūrą, ją suvienodino. Šiandien tikimės, kad užteks to teisinio reglamentavimo ir prekybininkų sąmoningumo, kad visoje ES kokybė būtų vienoda“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar ES tai gali?“ vylėsi O. Keblienė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai