Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Profesorius: jei tapsim šventi kaip popiežius – ekstremalūs klimato reiškiniai ir toliau bus

11.06 Sekmadienis 07:07
Augustė Lyberytė

Pastarieji keli metai pasižymi vis drastiškesniais gamtos pokyčiais – šią vasarą Europoje fiksuoti rekordiniai 40℃ karščiai, ugniagesiai gelbėtojai tramdė miškų gaisrus. Tuo metu praėjusią vasarą vakarų Vokietiją nuniokojo smarkios liūtys ir potvyniai. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas tikina, kad tokių ekstremalių situacijų – tiek sausrų, karščių, tiek ir potvynių – visame pasaulyje, deja, tik daugės.

„Europa, Šiaurės Amerika ir Kinija daugiausia prisideda prie klimato kaitos, bet kol kas dėka savo geografinių aplinkybių mažiausiai už tai moka“, – Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ sakė profesorius.

„Čia viskas vyks tolygiai, po truputį, vis stipriau ir stipriau, ir stipriau. Prieš tai buvę metai skaitysis kaip geri metai, palyginus su sekančiais metais. Tokių reiškinių intensyvumas vis didės“, – tęsė jis.

Apžvelgdamas jau dabar pasaulyje vykstančius ekstremalius klimato pokyčius, profesorius teigė, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje fiksuoti masiniai potvyniai tėra menka nelaimė palyginus su šios vasaros katastrofa Pakistane. Dėl smarkių musoninių liūčių ten nukentėjo milijonai žmonių – šalies premjeras potvynius pavadino „baisiausiais Pakistano istorijoje“, o vanduo užtvindė maždaug trečdalį šalies teritorijos.

„Praėjusių metų buvęs potvynis Vokietijoje palyginimui su Pakistano potvyniais – tai yra kaip fejerverkas ir atominė bomba“, – kalbėjo A. Spiridonovas.

„Įsivaizduokite, čia ne šiaip sau vandens lygis pakyla. Ten srautai yra didžiuliai, dešimčių kilometrų per valandą greičiu vanduo keliauja į visus namus, į visą infrastruktūrą. Rodos, sunaikinta apie milijonas namų. Faktiškai, kaip po branduolinio karo. O teritorija prilygsta Lenkijai arba visoms Baltijos šalims kartu paėmus. Įsivaizduokite, visą teritoriją, visą infrastruktūrą nušluoja kaip šluota“, – pasakojo profesorius.

Jeigu Europoje, tikėtina, tokių tragiškų incidentų dar bent kurį laiką pavyks išvengti, pasak pašnekovo, hidrometeorologai projektuoja įvairius scenarijus, kaip gali keistis klimatinės sąlygos Senajame žemyne.

„Pavyzdžiui, gali padidėti kritulių kiekis, padidės ir tų pačių sausrų rizika – t. y., ilgų laikotarpių, kai jokių kritulių [nebus]. Kils rizika žemės ūkiui. Europoje iki šiol būdavo žymiai retesni tornadai, bet su metais bėgant dažnės netgi tokie reiškiniai, kurie būdingi Šiaurės Amerikos dykumoms“, – aiškino pašnekovas.

Tačiau prognozės ir realybė gali kardinaliai skirtis – A. Spiridonovo teigimu, žmonijai peržengiant „raudonas linijas“, pasaulį gali ištikti mokslininkams nepažinūs ir nenumatyti scenarijai.

„Visi šie modeliai priima įprastines ribines sąlygas, kurios buvo būdingos, pavyzdžiui, paskutiniams tūkstančiui metų. Bet mes vis labiau užeiname už tų ribų ir, tiesa sakant, kaip elgsis gamta, mes mažai galime nuspėti. Ypač, jeigu prasidės atgaliniai mechanizmai, kurie patys save skatins“, – nurodė profesorius.

Yra tikimybė, kad klimato pokyčiai Lietuvai, Šiaurės Europai nebus itin drastiški ar blogi. Visgi, akcentavo A. Spiridonovas, pokyčiai aplink mus – kitose šalyse, kituose žemynuose – paskatins kiekvieną paliesiančius socio-ekonominius, saugumo iššūkius.

„Galbūt mūsų gyvenimo sąlygos netgi pagerės – yra tokie modeliai. Žmonėms optimali klimato zona pasislinks link mūsų. Tačiau reikia prisiminti, kad arčiau tropikų esanti optimali zona išnyks. Didžioji dalis žmonių būtent gyvena geografiškai žemiau mūsų. Tie žmonės neišgyvens arba turės trauktis, bet erdvės gyvenimui neužteks, turės pražūti. Ne tik dėl karo, bet ir dėl maisto stygiaus, aukštos temperatūros žmonės žus, bet ir dėl tūkstančių įvairiausių konfliktų“, – kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar įmanoma užbėgti tokioms katastrofoms ir ekstremaliems pokyčiams už akių, A. Spiridonovas pabrėžė, jog visiškai išvengti klimato kaitos nepavyks, tačiau pristabdyti procesus įmanoma – viskas priklauso nuo žmonių veiklos.

 „Kai kurie pokyčiai jie tikrai bus. Pavyzdžiui, (...) jeigu mes išjungsime visus variklius, pasidarysime šventi kaip Romos popiežius – šie ekstremalūs reiškiniai ir toliau bus, nes mes jau pakrovėme CO2 į atmosferą. Jis natūraliai išsivaikščios po tūkstančio metų. Reiškiasi, tūkstantį metų jau bus taip blogai, kaip dabar yra. Mes galim tiktai pabloginti situaciją“, – sakė ekspertas.

„Jeigu riedame nuo kalno ir dar spaudžiame greičio pedalą, praraja nuo to neišnyks, jeigu mes ją ignoruojame. Tiesiog didžioji dauguma žmonių pasirenka ignoruoti ir negalvoti. (...) Bet mes daug ką galime pakeisti. Kuo greičiau mes padarysime tuos pokyčius – mes iš tikrųjų turėtume mobilizuotis, perdaryti visą ekonomiką“, – apibendrino jis.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai