Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Prof. G. Brazaitis: atstumas tarp žmogaus ir gamtos lopinėlio neišvengiamai didėja

07.30 Sekmadienis 14:30

Augustė Lyberytė

Atstumas tarp gamtos ir žmogaus didėja, bet tai yra natūralu, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius, dr. Gediminas Brazaitis. Pasak jo, tai tiesiogiai priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo – seniau kasdienybė sukosi kaime, vienkiemiuose ir mažesniuose miesteliuose, o dabar dažnas keliasi į miestus ar didmiesčius.

„Ir tas atstumas tarp žmogaus ir miško ar gamtos lopinėlio neišvengiamai didėja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ teigė G. Brazaitis.

Jauno žmogaus požiūrį į aplinką keičia ir kitoks gyvenimo ritmas bei išmaniosios technologijos, nurodė pašnekovas. Tačiau, pabrėžė VDU profesorius, jaunimas turi visas galimybes domėtis gamta, net ir tiesiogiai su ja nesusiduriant. Pavyzdžiui, kiekvienas į savo mobilųjį telefoną gali parsisiųsti įvairias programėles, kurios leidžia atpažinti paukščių čiulbesį, retus augalus ir gyvūnus.

„Žmones įtraukia ir socialiniai tinklai, kur galima siųsti nufotografuotas nuotraukas. Labai greitai žmonės pakomentuoja, koks tai grybas ar voras, ar pan. Taigi, tos galimybės yra“, – pasakojo jis.

„Sakyčiau, teigiamos tendencijos susiformavo ir COVID-19 metu – žmonės atsigręžia į gamtą, keliauja į gamtą, važiuoja ilsėtis. Bet, turbūt, sekantis žingsnis turėtų būti tas, kad jie ne tik eidami takeliu žiūrėtų, kur kojas deda, bet dar ir pasuktų galvą į šoną ir pamatytų, kas ten auga ar skraido“, – teigė profesorius.

Ir tokių žmonių tikrai yra, džiaugėsi dr. G. Brazaitis. Pasak VDU profesoriaus, yra ne tik besidominčių gamta jaunuolių, bet ir savo pastabumu ir smalsumu prisidedančių prie mokslininkų veiklos.

„Bet, teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad yra tikrai šaunaus jaunimo, kuris domisi gyvūnais, augalais, mus supančia gamta“, – džiaugėsi jis.

„Europoje ir visame pasaulyje labai populiarus yra Citizen Science – piliečių mokslas, kai žmonės tiesiog būdami gamtoje kažką pastebi ir informuoja besidominčias organizacijas. Yra sukurtos anketos, tinklalapiai. Ir taip surenka fantastiškai gerus duomenis. Pavyzdžiui, apie stambiuosius plėšrūnus, apie retus augalus, įvairias invazines rūšis. Surenkama begalė duomenų, kurie yra labai vertinti“, – pasakojo profesorius.

Pasak jo, gausu iniciatyvų ir Lietuvoje – gamtos pažinimą skatina skautai, įvairūs regioniniai parkai kuria pažintinius centrus, Valstybinė miškų urėdija ugdo jaunuosius miško bičiulius. Tačiau, pabrėžė VDU dėstytojas, svarbų indėlį turi ir mokykla.

„Mokykla formuoja visą požiūrį į aplinką, užkoduoja tai, ką žmogus veiks gyvenime. Ir, turbūt, mokykla turėtų labiau stengtis formuoti žingeidumą ir teigiamas emocijas, o ne stengtis perteikti žinias ir kažkokias tikslias dogmas, kurias moksleiviai turi išmokti, įsisavinti ir atkartoti“, – savo mintimis dalijosi G. Brazaitis ir akcentavo užsienio valstybių gerąsias praktikas.

„Man teko šiek tiek susidurti su miško pedagogika, kuri yra išvystyta Vokietijoje. Ten yra atestuojami tiek pedagogai, tiek miškininkai, kurie betarpiškai praveda užsiėmimus gamtoje“, – aiškino jis.

Todėl profesorius ragino jaunąją kartą bei jų artimuosius domėtis savo miestuose veikiančiais būreliais, jungtis prie iniciatyvų ir akcijų, artinančių žmogų atgal prie gamtos.

„Tų iniciatyvų yra, bet galbūt jos nėra prieinamos kiekvienam vaikui, kuris yra eilinėje klasėje kur nors Vilniaus centre ar Klaipėdoje, ar kitame mieste. Reikia paieškoti, pasistengti. Galbūt tą turėtų daryti ir tėvai“, – svarstė G. Brazaitis.

Straipsnis Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.