Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Nuo Naujųjų Prancūzija tęs Slovėnijos darbus

12.22 Trečiadienis 11:05
Jonė Sąlygaitė

Europos Sąjungos valstybės narės rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po 6 mėnesius. Per pusmečio laikotarpį valstybė narė pirmininkauja visų lygių posėdžiams Taryboje ir padeda užtikrinti ES darbo Taryboje tęstinumą. Šį pusmetį ES Tarybai pirmininkavo Slovėnija, o estafetę nuo Naujųjų perimanti Prancūzija savo pirmininkavimą įvardija žodžiais: atsigavimas, galia ir priklausymo jausmas.

Slovėnijos šūkis šį pusmetį buvo „Atspari. Kartu. Europa“ ir didelis uždavinys čia buvo prisitaikyti skaitmeniniame amžiuje, užtikrinti apsaugą duomenų amžiuje, kibernetinių atakų amžiuje.

„Kibernetinės atakos vis dažnėja, jos nutinka tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje, šiuos iššūkius Slovėnija bandė atliepti ir galima pastebėti, kad tos iniciatyvos buvo pakankamai sėkmingai įgyvendintos“, – sako Rytų Europos studijų centro analitikas Justinas Kulys.

Kitas svarbus Slovėnijos pirmininkavimo metu užsibrėžtas tikslas, pasak J. Kulio, buvo COVID-19 pandemijos valdymas.

„Slovėnija ieškojo sprendimų kaip efektyviau valdyti pandemiją, buvo nemažai kalbėta apie nacionalinių atsigavimo fondų patvirtinimą, kurių dauguma žingsnis po žingsnio yra tvirtinami komisijose ir skinasi savo kelią į priekį. Manau, tai toliau sėkmingai darys ir Prancūzija, nes vienas iš jos svarbiausių tikslų ir yra atsigavimas“, – pastebi J. Kulys.

Rytų Europos studijų centro analitiko teigimu, kalbant apie vidaus reikalus Slovėnijai svarbu buvo ir Žaliasis kursas bei aplinkosauga.

„Įvykęs COP viršūnių susitikimas, kalbos apie klimato kaitą, tai – vienas iš žymesnių Slovėnijos pasiekimų. Svarbu pastebėti, pakankamai sėkmingą ES dalyvavimą konferencijoje, vieningos nuomonės iš Europos suformavimą ir išsakymą pasaulio lyderiams“, – teigia J. Kulys.

Kalbant apie užsienio politikos tikslus, analitikas išskiria geresnę Slovėnijos kaimyninių regionų, Vakarų Balkanų integraciją.

„Ten buvo šiek tiek problemų, kada Slovėnijoje vykęs Vakarų Balkanų ir ES viršūnių susitikimas tapo nedideliu skandalu. Jo metu „Reuters“ buvo nutekinta informacija, kad ES vis sunkiau susitarti, ar narės gali pažadėti Vakarų Balkanams narystę ES ar ne. Slovėnai yra nusivylę, nes Šiaurės Makedonijos narystės ir Albanijos derybų klausimai nė kiek nepasistūmėjo į priekį, taip pat ir Belgrado bei Prištinos taikos derybų dialogas. Tuo pačiu metu, matėme krizes Slovėnijai artimoje Juodkalnijoje, matėme krizę Bosnijoje, kuri ir toliau vystosi. Vidaus politika Slovėnijai turėjo tam tikros įtakos ir pirmininkavimui, kadangi premjeras Janezas Janša neturi daug simpatijų Briuselyje, visgi, buvo pasiektas ir vienas Slovėnijos laimėjimas, jos kaimynė Kroatija gavo žalią šviesą nuo 2024 metų prisijungti prie Šengeno erdvės. Šengeno erdvės klausimas taip pat buvo vienas iš Slovėnijos prioritetų ir tai vienas ryškiausių šios šalies pirmininkavimo laimėjimų“, – akcentuoja J. Kulys.

Analitikas pastebi, kad Vilnius ir Liubliana ne visuomet randa bendrą kalbą, tačiau pirmininkaujant Slovėnijai galėjome girdėti premjero J. Janšos pasisakymus ginčo su Kinija klausimais, taip pat išreikštą paramą Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai migracijos krizės metu.

„Tai buvo svarbūs Slovėnijos veiklos klodai. Turėdama papildomų galių, Slovėnija be jokios abejonės padėjo Lietuvai. Buvo siekiama, kad šie klausimai nebūtų užmiršti ir apie juos būtų kalbama aukščiausiu lygiu“, – pabrėžia analitikas J. Kulys.

Kalbėdamas apie Prancūzijos pirmininkavimo perėmimą, Europos užsienio santykių tarybos ir Rytų Europos studijų centro tyrėjas Justinas Mickus, pažymi, kad šalys visuomet prieš pirmininkavimą yra linkusios pažadėti daugiau negu gali įgyvendinti.

„Prancūzija pažadėjo užbaigti didžiuosius įstatymų leidybos projektus bendrus Europoje, t.y., skaitmeninių rinkų reguliavimą, klimato kaitos didžiulį iniciatyvų paketą, institucionalizuoti Europos gynybos integracijos projektus, strateginį kompasą – kaip toliau Europai vieningai vykdyti gynybos politiką, reformuoti migracijos politiką. Labai daug konkrečių ambicingų iniciatyvų. Prie viso to, antroje pirmininkavimo pusėje Prancūzija nori pradėti diskusijas apie ateities Europos modelį, atnaujinti diskusijas dėl ekonominės valdysenos, demokratinių ir institucinių reformų. Tai – standartas. Visos šalys pažada daugiau negu gali. Galima tikėtis, kad bus siekiama visų tų tikslų, nes situacija – palanki. Slovėnija efektyviai pasistūmėjo daugelyje dalykų, o Prancūzija turi gerą galimybę tai užbaigti“, – sako J. Mickus.

Pasak tyrėjo, galime tikėtis darbų tęstinumo, bet yra ir naujų dalykų, pvz., dėmesys Afrikai, nes tai – svarbus Prancūzijos prioritetas, apimantis klimatą, skaitmeninius pokyčius, gynybą, infrastruktūros plėtrą ir panašiai.

„Vėlgi, Emanuelis Makronas buvo išskyręs Afriką kaip prioritetą ir savo prezidentavimo laikotarpiui, o nieko reikšmingo, išskirtinio negalime pastebėti. Kiekvieną pažadą reikia vertinti šiek tiek skeptiškai, bet Europa nors ir buksuojanti, bet kokiu atveju, eis į priekį“, – teigia J. Mickus. Tyrėjas taip pat pažymėjo, kad E. Makronas norės kelti migracijos klausimus, stebėsime didelį norą pasiekti kuo daugiau apčiuopiamų rezultatų, kuriuos būtų galima „parduoti“ vidaus politikai, ypač Prancūzijos prezidentinių rinkimų kontekste.

Kalbant apie tai, ko Lietuva gali tikėtis iš Prancūzijos pirmininkavimo, J. Mickus pažymi, kad Lietuva demonstruoja daug atvirumo diskutuojant apie Europos suverenumo ir autonomijos klimato, technologijų, pramonės srityse klausimais.

„Galime tikėtis, kad Lietuva rems prekybos gynybinių instrumentų vystymą, kas galėtų pažaboti trečiųjų šalių ekonominės prievartos mechanizmus, ką dabar stebime su Kinija. Sąlyginai rems ir pramonės politikos iniciatyvas. Šiuose atžvilgiuose suverenumo retorika yra patraukli daugeliui valstybių, nes daugelis jų yra suformavusios atsigavimo biudžetus. Jautriausias klausimas Lietuvai bus gynybos sritis. Pati Prancūzija nėra pasirengusi apsiimti vaidmens, kokio reiktų gynybiniui suverenumui užtikrinti. Prancūzija supranta, kad neapgins visos Europos, bet Lietuva turi gerą galimybę įsitraukti į diskusijas apie konvencinį saugumą“, – teigia tyrėjas.

Straisnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai