Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kokie iššūkiai kyla Lietuvos ūkininkams, žengiant Žaliojo kurso kryptimi?

05.22 Sekmadienis 07:07
Augustė Lyberytė

Šis žemės ūkio sezonas – ne iš lengviausių, sako 22-iejų metų ūkininkas iš Utenos Tautvydas Milys. Maždaug 4-ių hektarų plote jaunuolis augina baltagūžius kopūstus, tiek pat ir bulvių. Daug darbų, sako, jau padaryta, tačiau koją kiša ne itin pavasariški orai, o tarpsezonis parodė, kad ir būsimo derliaus kaštai bus žymiai didesni. Brangsta viskas – ir kuras, ir trąšos. O kur dar technika, reikalaujanti papildomos priežiūros ir atnaujinimo.

Tikimės viso to smarkiai nepajusti, bet faktas, kad pajusime – turėsime skurdesnį derlių. Kainų kilimas tikrai ne mūsų naudai. Daržovių rinkoje yra tam tikros produkcijos kainų lubos, tad taupome, kiek galime. Teks žengti koja kojon su naujovėmis ir ieškoti sprendimų, kaip išgyventi“ – įsibėgėjančio sezono nuotaikomis Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ dalijosi jaunasis ūkininkas.

Pasak Milio, į sezono sunkumus įsipina ir Europos Sąjungos Žaliojo kurso politikos gairės – tai taip pat kelia papildomų iššūkių. Nors su jais, atrodo, ūkininkui tvarkytis yra paprasčiau.

Mažiname važiavimų skaičių, tobuliname techniką, kad visa tai būtų kuo pigiau. Prieš sėjas, prieš sodinimus paprastą tręšimą keičiame lokaliu – taip naudojame mažiau trąšų. Stengiamės taupyti, tačiau perėjimas pareikalaus ir daugiau iššūkių“ – kalba pašnekovas.

Vaikino akimis, pagrindinė problema, norint pereiti prie ekologiškesnio ir tvaresnio ūkininkavimo – tai jaunosios ir vyresniosios ūkininkų kartos požiūrių skirtumai. Pasak pašnekovo, jaunimas daug imliau imasi ekologinių iniciatyvų, tad jiems perėjimas nebus toks sudėtingas.

Aš manau, kad Žaliajam kursui ateiti trukdys vyresniųjų žmonių įsitikinimai. Galbūt, nenoras pasitikėti jaunu specialistu, kuris ateina su žiniomis ir su noru padėti. <...> Kalbant apie jaunus žmones, jie prie Žaliojo kurso prisitaikys, tikrai to dalyko nebijos. Ir pereisime mes lengviau nei vyresnioji karta“ – mąsto ūkininkas.

Kaip paskatinti visus, ne tik jaunuosius ūkininkus, „mąstyti žaliai“? Tai pasiekiama tik bendru darbu, tikina pašnekovas. Aktyviai turėtų veikti patys ūkininkai – jaunuolio nuomone, labai svarbu dalintis gerosiomis patirtimis, kalbėti apie žalesnius ūkininkavimo būdus ir ekologiškesnes priemones.

Tačiau svarbiausią akcentą pašnekovas deda švietimui – vaikinas šiuo metu pats studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir pastebi, jog agronomo specialybę renkasi retas jaunuolis.

Manau, kad valstybė turėtų investuoti į tai, kad mes baigę [studijas] ir gavę praktiką, galėtume šviesti kitus, jiems parekomenduoti. Manau, kad esam viena iš pagrindinių dalių. <...> Tai ilgas kelias. Kad taip staiga mes spragtelėtume pirštais ir pasakytumėme, kad mes nuo kitų metų būsim žali – manau, kad tai praktiškai yra neįmanoma“ – kalba pašnekovas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai