Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl visoje ES siekiama apibrėžti vienodas teises vaikus auginančioms LGBT poroms?

2022-12-22, Ketvirtadienis 07:07
Jonė Sąlygaitė

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen skelbia, kad jei esate tėvai vienoje Europos Sąjungos šalyje, jais turėtumėte būti pripažinti visoje Bendrijoje. Taip siekiama atkreipti dėmesį į tos pačios lyties tėvų teises, tačiau tokį sprendimą įtvirtinti – sudėtinga dėl konservatyviausių narių, Lenkijos bei Vengrijos, o gal ir Lietuvos?

Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nurodė, kad toks siūlymas Europos Sąjungos mastu kviečia harmonizuoti tėvystės teises bei jų pripažinimą. „Pasiūlymu siekiama užtikrinti vaiko teises, tapatybę, nediskriminavimą, teisę į šeimą ir privatų gyvenimą. Pats pasiūlymas nekalba apie tai, kad jis apimtų tik LGBTQ+ asmenų teises, tačiau visų asmenų tėvystės teises. ES gali būti apie 2 milijonai vaikų, kurie susiduria su iššūkiais, nes vienu ar kitu atveju nepripažinta tėvyste. Tai gali turėti pasekmių ir įtakos kitų vaiko teisių įgyvendinimui, pavyzdžiui, teisei į mokslą, ar gauti išmokas. Norima įvesti ir Europos tėvystės sertifikatą, tokį dokumentą, kurį būtų galima pateikti bet kurioje ES valstybėje“, – apie U. von der Leyen siūlymą kalbėjo B. Sabatauskaitė.

Visgi, apie tokius dokumentus diskusijos prasidėjo po Baby Sara bylos, kurioje tos pačios lyties pora nebegalėjo užsitikrinti teisių į savo vaiką kitoje ES valstybėje. „Baby Sara – žymi byla Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Dvi motinos gimus dukrai Ispanijoje, kreipėsi dėl gimimo liudijimo išdavimo į Bulgarijos valstybės institucijas, nes viena iš motinų buvo bulgarė, o kita gimusi Gibraltare. Kai buvo kreiptasi į Bulgarijos valstybės institucijas, Bulgarija pareikalavo, kad gimimo liudijime būtų minima tik biologinė motina. Tuo metu, motinos atsisakė tokio siūlymo, argumentuodamos, kad šios informacijos atskleisti neturi. Na, o Bulgarija kalbėjo apie tai, kad nepripažįsta tos pačios lyties poros santykių ir tėvystės teisių, siejamų su tuo. Taigi, rezultatas toks, kad dviejų metų vaikas neturėjo jokių tapatybės dokumentų, buvo apribota jo teisė judėti laisvai, ką garantuoja ES, vaikas liko be pilietybės“, – priminė ekspertė.

2021 metų pabaigoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad jeigu viena ES šalis pripažįsta vaiko tėvų santykius, tai visos ES šalys turėtų daryti tą patį, kad garantuotų vaikui jo judėjimo laisvę visame regione, kas yra pamatinis ES principas. Taip buvo nuspręsta, kad Sara turi teisę į pilietybę, vardą, gimimo liudijimą, nediskriminuojant vaiko dėl tėvų seksualinės orientacijos. Taigi, EK siūlymu siekiama tai įteisinti visoje Bendrijoje, kad netektų dėl kiekvieno atvejo aiškintis teismuose.

Europos Sąjungoje gyvena ir lietuvių LGBT poros, kurios teisėtai augina vaikus, pagal liberalią kitų šalių politiką, visgi Lygių galimybių kontrolierė užsiminė, kad tenka girdėti apie šių tėvų baimę ir nerimą, kaip reikėtų keliauti su vaiku, jei jis Lietuvoje konkrečiuose dokumentuose nėra pripažįstamas kaip tėvas ar motina. Taip pat nerimas kyla ir dėl to, kas nutiktų patekus į ligoninę, ar būtų suteikiama informacija, ar būtų leidžiama būti šalia savo vaiko, jei lietuviškuose dokumentuose nėra jokių įrašų. „ES pasiūlymas liečia tai, kad jokiems tėvams nereikėtų eiti per ilgas ir kartais daug kainuojančias administracines ar civilines procedūras tam, kad jų tėvystės teisės būtų pripažįstamos“, – pastebėjo B. Sabatauskaitė.

Nerimaujama, kad šį siūlymą blokuos pačios konservatyviausios narės – Lenkija bei Vengrija. Lygių galimybių kontrolierė primena, kad vienas iš pamatinių susitarimų ES mastu yra laisvas asmenų judėjimas. „Jei šalys narės palaiko laisvą asmenų judėjimą, tai iš esmės kalbama ir apie jų pačių piliečius, jų teisių garantavimą kitose ES šalyse“, – nurodė B. Sabatauskaitė.  Taip pat nėra aiški ir Lietuvos pozicija. Pasak Lygių galimybių kontrolierės, norisi tikėti, kad Lietuva eina pažangumo keliu. „Visuomet yra stengiamasi skandalizuoti visus pasiūlymus, kurie bent dalinai susiję su LGBT teisių įgyvendinimu, visgi šiuo atveju kalbama apie vaiko geriausius interesus“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Lenkija jau skelbia, kad šį siūlymą blokuos. Jos atstovų teigimu, sprendimas verstų keisti šeimos sampratą, priimti partnerystės įstatymą arba pripažinti „dvejus tuzinus“ skirtingų lyčių. Pasak Lygių galimybių kontrolierės, tai – seniai žinoma dezinformacija. Pasiūlymas nesiūlo keisti jokių sąvokų, juo labiau pripažinti tos pačios lyties asmenų teisinių santykių, o kalba apie vaiko ir tėvystės ryšių pripažinimą. „Iš esmės, juk ir dabar niekas negali nurodinėti, kas yra šeima, o kas ne, tai jau yra pasakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Tuo pačiu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs dėl tapačių sąlygų LGBT asmenims, pavyzdžiui, darbo srityje. Partneriai turi gauti tas pačias garantijas, kaip ir susituokę asmenys. Šis siūlomas reguliavimas nesuteikia daugiau teisių LGBT asmenims kitose šalyse, kalbame tik apie tėvystę“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ pažymėjo Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė.

ES sprendimas nekeistų nacionalinių teisės aktų nei dėl įsivaikinimo, nei dėl partnerystės, taigi konservatyvių šalių prieštarą komentuoti B. Sabatauskaitei – sudėtinga. „Kalbame apie tėvystės santykių pripažinimą. Nežinau, kokią alternatyvą siūlytų šios šalys narės, ar reikėtų tokius vaikus tiesiog palikti už sienos? Ar bus koks kitas alternatyvus absurdiškas siūlymas tokiu atveju?“, – sakė Lygių galimybių kontrolierė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai