Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl Lietuvos jaunimas nori įsigyti būstą, o Vakaruose mieliau nuomojasi?

2022-06-26, Sekmadienis 07:07
Aistė Čiučiurkaitė

Kylant ir nekilnojamojo turto, ir paskolų kainai, jaunimui įpirkti būstą Lietuvoje tampa vis sudėtingiau. Euribor šešių mėnesių palūkanų norma jau išlipo iš neigiamos zonos, o JAV ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai po truputį vis kelia palūkanų normas. Kaip į tai reaguoja jaunieji Lietuvos gyventojai?

Ekstrapoliuojant iš prieš pandemiją darytos apklausos, galima manyti, kad neapibrėžtumo sąlygomis jaunimas dar labiau nori įsigyti būstą, nes Lietuvoje būsto pirkimas susijęs su egzistenciniu saugumo jausmu. Žmonės mėgsta kontroliuoti savo aplinką ten kur gali. Jeigu jie jaučiasi užtikrinti, gyvendami savo nuosavoje rezidencijoje, neapibrėžtomis finansinėmis ir saugumo sąlygomis dar labiau nori įsigyti būstą“, – svarsto Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros lektorius Apolonijus Žilys.

Lietuvoje būsto įsigijimo ir nuomos rinka yra visiškai kitokia, lyginant su kai kuriomis Vakarų Europos valstybėmis.

Būsto politikos bendra tendencija pastaruosius 30 nepriklausomybės metų – dažniausiai kalbama apie būsto įpirkimą. Įpirkimo sąvoka yra bene svarbiausia. Dėl privatizacijos devyniasdešimtaisiais Lietuvoje dominuoja privataus būsto fondas. Nuomos fondas ir vadinamasis viešasis būsto fondas arba socialinis, municipalinis būsto fondas sudaro labai mažą dalį, lyginant su kai kuriomis kitomis Vakarų šalimis. Taip pat lyginant su Vakarais, valstybė Lietuvoje mažai prisideda, padedant jaunimui įsigyti būstą,“ – sako lektorius.

Lietuvos jaunimas nedaug kuo skiriasi nuo savo tėvų, nes taip pat kaip ir jie nori būti nekilnojamojo turto savininkais, o ne nuomotojais.

Nyderlanduose ar Vokietijoje nuoma populiari, nes ji palyginus su pirkimu yra pigi. Socialinis arba municipalinis būstas, nepriklijuojant stigmų ar etikečių, ten yra populiariausia rezidencijos forma. Pavyzdžiui, Vokietijoje ilgalaikė nuoma nieko nestebina. Jaunimas nuomoja ir gyvena 20 metų tame būste, kitaip tariant, jame ir pasensta, tampa vidutinio amžiaus. Nuoma yra saugus variantas. Jaunimas nėra spaudžiamas rinktis įsigyti nuosavą būstą. Jie tai daro dažniausiai gerai apsisprendę“, – teigia sociologas.

Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje užaugo karta, kuri tampa būsto paveldėtojais.

Po 30 metų atsirado tam tikra jaunimo klasė, kuri paveldi būstą. Po 30 metų įsitvirtinus privačiai būsto rinkai, dalis jaunimo natūraliai tampa būsto savininkais paveldėjimo būdu. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuosavas būstas sudaro apie 40-50 procentų, kai Lietuvoje apie 80 proc. Kelias nueitas privatizuojant būsto foną, užkerta kelią valstybės kišimuisi į privačią rinką. Tai yra viena priežasčių kodėl Lietuvoje sunku vykdyti valstybines paramos programas būstui įsigyti. Be to, tai išties yra brangu“, – sako Apolonijus Žilys.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai