Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Klimato protestų tikslas – ištransliuoti žinutę, o ne vandalizuoti žymius meno kūrinius

2022-10-30, Sekmadienis 07:07

Augustė Lyberytė

Prieš porą savaičių pasaulyje nuvilnijo žinia apie dviejų aktyvisčių protestą Londono Nacionalinėje galerijoje. Dvi jaunuolės užpylė skardinę pomidorų sriubos ant Vincento Van Gogo „Saulėgrąžų“. Po protesto akto merginos, dėvėjusios „Just Stop Oil“ (liet. Tiesiog sustabdykime naftą) organizacijos marškinėlius, klausė aplink stovėjusių žmonių – ar menas vertas daugiau nei gyvybė, daugiau nei maistas, nei teisingumas, ar jums labiau rūpi paveikslo apsauga, ar mūsų planetos ir žmonių saugumas?

Dar šią savaitę panašus įvykis užfiksuotas ir kitame Jungtinės Karalystės sostinės taške – tos pačios organizacijos aktyvistai „Madame Tussauds“ muziejuje šokoladiniu pyragu ištepė karaliaus Karolio III vaškinį modelį.

Atrodo, kad tokios akcijos žmones labiau įsiutino, nei privertė susimąstyti apie klimato krizę. Tačiau aktyvistė Gabija Gorobevaitė-Jocienė tikina, kad pykčio banga, kilusi po šių protestų, jai nėra suprantama – meno kūriniai nenukentėjo, protestuotojai siekė ne ką nors sugadinti, bet atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas.

„Tos merginos žinojo, kad paveikslas yra už stiklo ir veiksmo esmė nebuvo vandalizmas. Apskritai, aktyvisto veiksmas neturėtų kažko vandalizuoti. Tai nėra pagrindinis tikslas. Pagrindinis tikslas yra išnešti žinutę. Ir tai padaryti, kai jau ne pirmą mėnesį vyksta karas, kai susiduriame su finansine ir energetine krize, kuri paliečia tikrai labai daug žmonių“, – Žinių radijo laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo pašnekovė.

„Ką toms merginoms pavyko padaryti šiuo veiksmu – nepakenkus paveikslui į pasaulio antraštes išnešti žinutę, jog naftos industrija vis dar plečiasi klimato krizės akivaizdoje“, – akcentavo ji.

Pašnekovė pastebėjo, kad neigiama visuomenės reakcija į šias protesto akcijas galėjo kilti ir dėl ne visai tinkamo įvykių nušvietimo spaudoje. Anot Gorobecaitės-Jocienės, „reikėtų žiniasklaidos pagalbos iškomunikuojant žinutę, o ne bandant padaryti kuo didesnė skandalą“.

„Jeigu žiniasklaida iškomunikuotų aiškiai ir iš karto tą žinutę, kad paveikslui beveik nieko nebuvo padaryta, jeigu prisidėtų prie edukacijos, kas yra klimato kaitos krizė – savo straipsniuose iš karto parašytų, kad aktyvisčių motyvas buvo toks, yra tokie moksliniai duomenys, yra tokia situacija – tiesiog, jeigu pati žiniasklaida padėtų išnešti šviečiamąją žinutę, manau, efektas būtų tikrai kitoks“, – svarstė ji.

Paklausta, ar Lietuvoje veikiantys klimato aktyvistai nežada organizuoti panašių akcijų, pašnekovė patikino, kad kyla įvairių minčių. Visgi, šiuo metu tokioms kontraversiškai sutinkamoms protesto formoms aktyvistai, merginos teigimu, nesiryš – tiek dėl visuomenėje tvyrančių emocijų, tiek dėl pasiruošimo stokos.

„Reikia padaryti viską, kad žinutė būtų išnešta. (...) Aišku, taip, tai yra labai sudėtingas procesas, nes turi gerai įsivertinti, ar tu tikrai pajėgsi, ar turi tam išteklių, at tikrai turėsi teisinę pagalbą. Lietuvoje tikrai nėra tokia gera situacija – kitose šalyse aktyvistų grupės turi visas komandas teisininkų, kurio padeda šiais klausimais. Dabar būtent Lietuvoje mes matome, kad šiuo metu visuomenė yra labai įsijautrinusi. Dėl to mes atidėjome mintis apie tokius veiksmus vėlesniam laikui – kai lietuviai bus truputėlį ramesni“, – pasakojo G. Gorobecaitė-Jocienė.

„Aš tikiuosi, kad ateityje tokie veiksmai nebebus tiek poliarizuojantis. Kai daugiau žmonių supras, kokia iš tikrųjų didžiulė problema yra klimato kaitos krizė – supras, kad tokių veiksmų reikia, ir labiau juos palaikys. Gal netgi patys prisijungs“, – vylėsi klimato aktyvistė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.