Kiekvienai europietei – teisė pasirinkti nutraukti nėštumą
Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis teismas panaikino įpareigojimą visoms valstijoms užtikrinti moterų teisę į abortus, tačiau Europos Parlamentas pasuko priešingu keliu. Europarlamentarai pasmerkė tokį JAV žingsnį, o taip pat ir kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse prastėjančią moterų teisių ir lytinės sveikatos padėtį. Dabar parlamentarai prašo, kad teisė į aborto pasirinkimą turi būti įtraukta į ES pagrindinių teisių chartiją, tokiu atveju nutraukti nėštumą taptų pamatine žmogaus teise.
„Tai ką stebėjome Lenkijoje 2020-ais metais, arba dabartiniai procesai JAV rodo, kad neigiamas atžvilgis į moterų teises plinta. Panašu, kad dėl to ir susirūpino europarlamentarai, kad jei JAV prasidėjo tokie žygiai, gali būti, kad Europoje irgi išvysime kažką panašaus. Teisė į pasirinkimą nutraukti nėštumą išties turėtų būti įrašyta į chartiją. Moterys turi teisę pasirinkti gimdyti ar negimdyti. Toks sprendimas duotų gaires politikams dažniau kalbėti šia tema. Kad ir Lietuvoje, panašu, kad tų diskusijų trūksta, trūksta teigiamos informacijos apie reprodukcines teises. Tai galima matyti ir žiniasklaidoje, perskaičius straipsnius šia tema, galima pastebėti, kad daugelis žmonių pritaria, kad reikėtų drausti varžyti abortų prieinamumą. Bet kas gi apgins tas teises, jei ne valstybė, jei ES narės neras sprendimo?“ – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė.
Prasidėjus diskusijoms apie europarlamentarų raginimą šią pasirinkimo teisę įtraukti į chartiją, netruko sureaguoti ir bažnyčia. Vatikano teigimu, remti aborto paslaugos legalumą ir prieinamumą, atsižvelgiant į sveikatą ar nelengvas, sudėtingas ir kartais labai tragiškas situacijas, su kuriomis susiduria moterys, yra viena. Tačiau, bažnyčia teigia, kad tvirtinti, jog abortas yra pamatinė teisė, žmogaus teisė, savo esme, teisinėmis ir praktinėmis pasekmėmis yra visai kas kita. Kritikai mano, kad jei jau pradedame kalbėti apie mažiau varžomas teises į abortą, greitai pradėsime kalbėti ir apie eutanaziją. Jų teigimu, toks sprendimas abortus padarys paklausesnius, tačiau Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė nurodė, kad reikėtų pagaliau atskirti bažnyčią nuo valstybės.
„Bažnyčia gali turėti savo nuomonę ir aiškinti, kas jai atrodo teisinga, bet valstybė turi savo uždavinius, strategijas ir yra įsipareigojusi ginti žmogaus teises. Valstybė turi ginti savo piliečių teises. Jei yra įstatymas, kuris gina pasirinkimą, tai tas žmogus, kuris prieštarauja nėštumo nutraukimui, juk jo nutraukti nėra verčiamas. Tokiais įstatymais yra ginamos ir gerbiamos tų moterų teisės, kurios dėl pačių įvairiausių priežasčių nori pasirinkti nėštumo nutraukimą. Šie du poliai vienas kitam neprieštarauja, kas nori – nutraukia, kas ne – ne. Priešingu atveju, bažnyčios siūlymu, gaunasi taip, kad tie, kurie nori gimdyti – gimdys, bet tie, kurie nori nutraukti nėštumą to padaryti niekaip negalės. Bet ar šie žmonės yra kitokie, ar jiems yra kitokie reikalavimai? Jau stodami į ES įsipareigojome gerbti žmogaus teises ir įstatymais jas ginti“, – kalbėjo E. Kuliešytė.
Prieš kurį laiką Lietuvoje atsinaujino diskusijos ir dėl medikamentinio aborto. Gydytojai teigia, kad tai saugesnis būdas, o Lietuva nuo kitų ES valstybių atsilieka daugiau nei 20 metų. Jei nėštumo nutraukimo pasirinkimas būtų įtrauktas į pagrindinių ES teisių chartiją, tikėtina, kad tai palies ir mūsų šalį – Lietuvai pagaliau gali tekti žengti Vakarų šalių link.
„Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas turėjo būti prieš 30 metų. Mes jo neturime. Tai ką turime yra minimumas, tai yra tos paslaugos be kurių išgyventi negali valstybė. Bet turi būti ginamos teises, nes kaip matome, į teises nuolat kėsinamasi. Jas siekiama atimti arba paneigti. Tokie įstatymai nurodytų, kad valstybė rūpinasi savo piliečiais, gina jų poreikius. Tai yra pagrindinis valstybės uždavinys. Jei europarlamentarai chartija užsimojo ginti šias teises, tai yra labai teisingas pavyzdys ir Lietuvos politikai turės į tai atsižvelgti“, – pažymėjo pašnekovė.
Europoje varijuoja ir nėštumo nutraukimo savaičių skaičius. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai nėštumą nutraukti leidžia iki 24 savaičių, Švedijoje iki 18 savaičių, Portugalijoje iki 10, o Lietuvoje, kaip ir daugumoje valstybių, iki 12 savaičių. Lichtenšteine, Maltoje ir Lenkijoje – abortas draudžiamas, su skirtingomis išimtimis. Pašnekovės teigimu, toks laikas nutraukti nėštumą, koks yra Lietuvoje, yra optimalus.
„Visgi, moterys turi būti puikiai informuotos, kada tas nėštumas gali būti nutrauktas, kiek tai kainuoja, kas vyks toliau. To mes pasigendame. Tai rodo ir ligoninėse atlikti tyrimai. Mokslu grįstos informacijos apie nėštumo nutraukimą Lietuvos ligoninėse yra minimaliai. Ligoninėse gydytojai atkalbinėja pacientes nuo nėštumo nutraukimo, skiriasi ir kainos. Jos gali skirtis, bet proto ribose“, – į problemas atkreipė dėmesį Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė.
Pasak E. Kuliešytės, gajus ir moterų žeminimas, pasireiškiantis būtent pokalbiuose su gydytojais.
„Galvojimas, kad moteris blogai pasirinko yra labai gajus, medikai vis dar mano, kad turi teisę atkalbinėti moterį nuo šio sprendimo, kad ji priėmė blogą sprendimą. Gali būti ir taip, kad tai jie daro iš baimės, todėl, kad juos spaudžia labai religingi kolegos, o galbūt ir organizacijos ar kiti žmonės“, – nurodė E. Kuliešytė.
Pašnekovė pastebėjo, kad sveikatos priežiūros įstaigų požiūris į nėštumo nutraukimą turi negatyvų veidą ir tą reikia keisti. Lietuva, kaip ir kitos išsivysčiusios šalys, turi teikti objektyvią informaciją apie nėštumo nutraukimą, suteikti teisę moteriai pasirinkti geriausią kelią, o kai (jei) Lietuvoje bus įteisintas medikamentinis abortas – gydytojai turės aiškiai ir objektyviai nurodyti, kas pacientei tinka labiausiai.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės