Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip kovoti su piratavimu internete?

07.10 Sekmadienis 07:07
Augustė Lyberytė

2021-ųjų metų duomenimis, Lietuva pagal piratinio turinio vartojimo mastą užėmė trečiąją vietą Europos Sąjungoje. Tokia statistika nestebina – ilgą laiką reitingas lietuviams nebuvo palankus, mat kiek anksčiau Lietuva „puikavosi“ antroje vietoje.

Erdvės tobulėti dar labai daug, sako iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Elena Ruikytė. Kartu su kolege Beatriče Ceizariene, pašnekovė atliko 14-29 metų amžiaus Lietuvos jaunuolių tyrimą „Legalaus skaitmeninio turinio vartojimo ir antipiratavimo skatinimas“. Analizės rezultatai – ne itin džiuginantys.

„Maždaug 77 proc. tyrime dalyvavusių žmonių per pastaruosius 12 mėnesių nors kartą rinkosi vartoti nelegalius šaltinius. Tai gana didelis skaičius. Ir dar įdomiau yra tai, kad daugiau nei pusė iš jų žinojo, kad renkasi būtent nelegalius šaltinius. Tad vartotojas yra gana sąmoningas – jis atpažįsta, jis žino“ – Žinių radijo laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo Elena Ruikytė.

Į interneto piratų rankas vis rečiau pakliūna muzika bei kompiuteriniai žaidimai. Žinių radijo laidos „Du bitai“ vedėjas bei skaitmeninių produktų kūrėjas Jonas Lekevičius paaiškino, kodėl šis turinys pirataujamas mažiausiai – paslaptis slypi prieinamume.

„Muzikos industrija turėjo privalumą – ji gana centralizuota. Yra maždaug 4 pagrindiniai leidėjai, kurie ieškojo srities inovacijų. Pradėjo dirbti su „iTunes“ muzikos pardavimais. Vėliau atsirado algoritminiai personalizuoti radijai. Galiausiai, atsirado „Youtube“ ir „Spotify“ – jie visiškai išsprendė problemą, padarė muziką nemokamą ir laisvai prieinamą. <...> Žaidimai iš viso pakeitė savo modelį – dauguma populiariausių pasaulio žaidimų yra nemokami. Žinoma, jie žaidžiami online, monetizacija vyksta perkant įvairius priedus pačių žaidimų viduje. Todėl piratauti beveik neįmanoma“ – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Tačiau visai kitokia situacija yra su filmais ir serialais – vaizdo turinio prieinamumas nėra toks didelis.

„Filmų ir serialų rinka labai skiriasi. Nėra centralizuotų žaidėjų, leidėjų. Visi daro savo dalykus. „Netflix“ kuria savo turinį, „Paramount“ arba „Disney“ bando kurti savo platformas su savom prenumaratom. Pokyčiai vyksta labai skirtingu tempu. Kai kas veikia žymiai globaliau – tarkime, „Netflix“ yra prieinamas bene visur. Kitos platformos yra sunkiau prieinamos – pavyzdžiui, „Paramount+“ prieinamas tik amerikiečiams. Tad toks mažiau prieinamas turinys yra dažniau pirataujamas“ – pasakojo J. Lekevičius.

Jaunuoliams koją kiša ir kainos – ne kiekvienas gali sau leisti prenumeruoti keletą filmų ir serialų transliavimo platformų, sako E. Ruikytė. Tačiau yra ir tokių, kurie stovi abiejose barikadų pusėse –tyrimo rezultatai rodo, jog beveik 42 proc. respondentų dalį turinio vartoja legaliai, o dalį – nelegaliai.

„Pastebėjome, kad jaunuoliai po studijų, ar jau dirbantys – jie jau daugiau vartoja legaliai“ – pasakojo pašnekovė.

Matant tokią situaciją, pagrindinis kelias kovoje su piratavimu yra turinio prieinamumo didinimas, tikina J. Lekevičius. Specialisto manymu, tam tikros baudos ar ribojimai gali veikti – jeigu atsakingoms institucijoms pavyksta pričiupti dominuojančius piratavimo rinkos veikėjus. Bet taip išsprendžiama tik nedidelė dalis problemos.

„Geriausias būdas kovoti su piratavimu yra legalūs, patogūs turinio pasiekimo būdai. Vėlgi, kaip puikiai parodė muzikos atvejis – jeigu yra legalūs būdai vartoti, žmonės pereina prie jų. Tai yra žymiai maloniau, nei siųstis kiekvieną albumą, perkelti jį į savo telefoną ir pan. Manau, kad žmonės būtų pasiruošę vartoti daugiau legalaus turinio, jeigu Lietuvoje pradėtų veikti naujos platformos“ – sako specialistas.

Jam antrina ir E. Ruikytė. Ji pastebi, kad dažnai piratavimo problemos atsiduria uždarame rate – pirataujama dėl to, jog dalis turinio yra neprieinama; tačiau kompanijos, kuriančios turinį, jo Lietuvos rinkai net ir legaliam vartojimui duoti nenori. Tačiau kartu galima ieškoti kelių, kaip keisti jauno žmogaus požiūrį į (ne)legalaus turinio vartojimą.

„Jauną žmogų supa kažkokia aplinka – yra svarbu pastebėti, kaip toje aplinkoje yra vartojamas turinys. Jeigu mes matome, kad namie renkamės kažkokį nelegalų turinio šaltinį, tikriausiai jaunas žmogus elgsis taip pat. Švietimas yra vienas iš tų kelių, kaip galime keisti situaciją. Ir tai veikia – yra organizacijų, kurios užsiima tokia veikla, turi parengę metodikas, važinėja po mokyklas ir kalbasi su mokytojais, įvairaus amžiaus mokiniais. Ir pokytis po truputį atsiranda“ – tikina pašnekovė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai