Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

Kaip Europai sekasi tvarkytis su pandemija?

2021-10-26, Antradienis 07:07

Jonė Sąlygaitė

Šias dvi savaites blogiausią pandeminę situaciją Europoje patiria Latvija, Rumunija ir Rusija. Nuo jų nedaug atsilieka ir Lietuva bei kitos Rytų Europos šalys. Daugiausia COVID-19 užsikrėtimų fiksuoja Jungtinė Karalystė, tačiau aukštas pasiskiepijimo lygis itin sumažina hospitalizacijų ir mirčių skaičių, kyla mažiau panikos dėl sveikatos įstaigų kolapso.

Šiek tiek geresnė pandeminė situacija stebima šiaurėje – Norvegijoje bei Švedijoje, o taip pat ir pietuose – Ispanijoje ir Italijoje. Pasiskiepijusių žmonių kiekiu ir toliau laimi Malta, Islandija ir Portugalija. Sunkiausiai skiepytis sekasi Rumunijai ir Bulgarijai. Senajame žemyne kas savaitę naujų infekcijų kiekis išauga milijonu.

Didžiausią nerimą Europoje šiandien kelia kaimyninė Latvija. Nuo praėjusio ketvirtadienio, ši šalis ėmėsi itin griežtų priemonių, įvestas trečiasis karantinas, uždaromos parduotuvės, privalomai skiepijami darbuotojai. „Kas baugina žmones – nuo 19 val. iki 6 val. ryto sėdėjimas namuose, tuo metu ir parduotuvės nedirba, sustabdomos transporto paslaugos. Patalpose ir lauke žmonės rinktis gali ne daugiau 10 asmenų iš dviejų namų ūkių. Vaikams pratęstos rudens atostogos iki lapkričio 1-osios. Po lapkričio 1-os vaikai tris savaites mokysis nuotoliniu būdu. Taip pat, žmones baugina skiepijimosi paslaugos, kurios, jeigu nebus atliktos, žmonės nuo 15 dienos neteks darbo. Norint dirbti iki 15 dienos reikia atlikti testus, už juos mokėti iš savo pinigų. Na ir, žinoma, ligoninės nepriima pacientų, kurie neturi vakcinacijos. Medikai neteikia paslaugų gyvai, jas teikia tik telefonu arba internetu“, – sako Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius. Latvijoje ligoninės nebegali priimti pacientų, itin sparčiai ima trūkti gydytojų, svarstoma juos kviesti iš kaimyninių šalių. Estija taip pat griežtina kai kuriuos ribojimus.

Ligoninės perpildytos Rumunijoje ir Ukrainoje, na o Lenkijoje per paskutines porą savaičių atvejų skaičius šoktelėjo beveik 50 procentų. Verta paminėti ir tai, kad Lenkijoje tūkstančiui žmonių atliekama 8 kartus mažiau testų nei Lietuvoje, tad atvejų kiekis iš tiesų gali būti dar didesnis. Bulgarija tuo tarpu fiksuoja didžiausią mirčių skaičių. Nerimauja ir Rusija, Vladimiras Putinas skelbia savaitės „atostogas“, per kurias tikimasi pažaboti infekciją. „Prašau piliečių aktyviau vakcinuotis, juk kalbame apie jūsų sveikatą“, – kalbėjo Putinas.

Italijoje žaliasis pasas tapo privalomas visiems šalies darbuotojams, darbuotojai, kurie jo neturi – sulaukia baudų. Panašų modelį praėjusį mėnesį pradėjo taikyti ir Slovėnija, dėl šios priežasties išaugo ir skiepijimosi tempai. Prancūzijoje skiepai jau yra privalomi sveikatos įstaigų darbuotojams. Na, o žaliasis pasas – patekti į kavines, muziejus, teatrus ir kitas viešas erdves – reikalingas daugumoje Europos šalių.

Ši priemonė matoma kaip vienintelė alternatyva išvengti pilno užsidarymo, tačiau pastebima, kad vangiau besiskiepijančių Europos šalių vis vien laukia itin sunki žiema. Neramina ir tai, kad tarp nepasiskiepijusių žymiai lengviau gali susiformuoti ir greičiau išplisti naujos viruso mutacijos, kurios itin pavojingos tiems, kurie skiepytis negali, o galiausiai gali tapti pavojingos ir pasiskiepijusiems. Pasaulio vyriausybių atstovai neretai pamini – pandemijos pabaigą įmanoma pasiekti tik per žmonių solidarumą.

Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.