Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kada skraidysime elektriniais lėktuvais?

2022-06-19, Sekmadienis 07:07

Augustė Lyberytė

Prasidėjus atostogų sezonui, daugelis kraunasi lagaminus ir skuba į oro uostus – po pandemijos metų gyventojai išsiilgo ir atostogų, ir kelionių užsienyje. Nors keliauti automobiliais ar traukiniais darosi vis saugiau, greičiau ir ekologiškiau, dažnas vis dar mieliau renkasi skrydžius lėktuvais. O tai, deja, nėra pati draugiškiausia aplinkai transporto priemonė.

Aviacija kasmet sukuria maždaug 2,5 proc. visų pasaulio CO2 emisijų. Tokia tarša yra sąlyginai nemaža, sako Vilnius TECH universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas dr. Justas Nugaras. Visgi, specialistas pastebi, jog sektoriuje galime matyti tam tikrų ekologinių pokyčių.

„Paprasčiausias būdas, kuris labiausiai pasiteisina ir duoda didžiausią efektą – tai yra variklių tobulinimas. Skaičiuojama, kad kasmet pavyksta pagerinti lėktuvo kuro suvartojimą ir tuo pačiu išmetamųjų dujų kiekį apie 2-3 proc. Atrodo, gal nedidelis skaičius, bet jeigu pagalvotume – per 10-20 metų tas sumažėjimas buvo tikrai labai reikšmingas“ – Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ pasakojo ekspertas.

Be technologinių, ieškoma ir logistinių sprendimų – oro linijų kompanijos siekia optimizuoti skrydžių laikus, ieško patogesnių maršrutų. Taip vienu lėktuvu skraidinama kiek įmanoma daugiau žmonių, o ore paliekamas daug mažesnis teršalų pėdsakas.

Vis dėlto, net ir žengiant tvarumo link, ne viskas yra taip efektyvu kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiek techninės naujovės, tiek skrydžių laikų optimizavimas leidžia oro linijų kompanijoms atpiginti skrydžių bilietus. O tai gundo keliautojus, todėl skrydžių kiekis nemažėja, o tik auga.

„Kadangi mes visi norime daugiau skraidyti, o pasaulis yra turtingesnis, tai net ir tos ekologinės priemonės, kurių imasi avialinijos ir lėktuvų gamintojai, išmetamųjų dujų kiekį sumažina, bet tai nekompensuoja to visų noro daugiau skraidyti. <...> Manau, kad mes padarome daugiau žalos negu išsprendžiame problemų“ – samprotavo dr. Nugaras.

Jeigu žmonių noras keliauti oru ir toliau nepasotinamai auga, galbūt orlaivių pramonėje galima ieškoti sprendimų, kurie jau veikia kituose sektoriuose? Jeigu ant žemės galime važinėti elektra varomais automobiliais, kodėl gi taip negali veikti ir lėktuvai? Anot pašnekovo, tai įmanoma, tačiau elektra varomų lėktuvų dar reikės luktelti – daug nerimo dėl elektrinių lėktuvų ekspertams kelia ir saugumo aspektai.

„Automobilis gali būti varomas elektra – jeigu kas nors nutiks, tai jis sustos kryžkelėje. Lėktuvas varomas elektra – jeigu sustos, tai viskas baigsis incidentu. Saugumas aviacijoje yra pirmas prioritetas. Ir kol saugos specialistai nepasakys, kad viskas gerai, pasitikime, sauga yra užtikrinta, tol visos tos priemonės, kurios jau dabar yra naudojamos automobilių transporte, tikėtina, kad nebus naudojamos aviacijoje“ – mintimis dalijosi specialistas.

Mokslininkams vis dar kiša koją ir techninės kliūtys – vis dar ieškoma atsakymų, kaip reikėtų efektyviai ir tinkamai aprūpinti lėktuvus elektra.

„Esminis dalykas yra baterijų talpa. Dėl to, pavyzdžiui, buitinio drono skridimo laikas yra maždaug 30 minučių. Norint, kad išskristų daugiau ir ilgiau, reikia sunkesnės baterijos. O tada jis skrenda dar trumpiau. Tai tas balansas yra tarp baterijos talpumo, kiek ji yra sunki, nes ją reikia pakelti. Ir vis dar balanso nėra. Tikėtina, kad mokslininkai turi surasti kitokias medžiagas, kitokias elektros saugojimo formas, kad visa tai apsimokėtų“ – kalbėjo pašnekovas.

Atsakymų ieškoma pasitelkiant netgi saulės energiją – Vilnius TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto studentai projektuoja mažus bepiločius orlaivius su saulės kolektoriais. Instituto vadovas pasakoja, jog tokie orlaiviai ore išsilaikė visą parą. Nors vos 3 kilogramus sveriantis įrenginys skraidinti keleivių tikrai negali, stebimas progresas akademikams teikia nemažai vilčių.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.