Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Europos Sąjungos stabdžiai Vakarų Balkanuose – Bendrijos plėtros krachas?

2021-10-05, Antradienis 07:07

Augustė Lyberytė

Vakarų Balkanus pasiekė prastos žinios – „Reuters“ žurnalistams keletas įtakingų Europos Sąjungos diplomatų patikino, jog Briuselio viršūnės nebegali užtikrinti Bendrijos plėtros į Balkanų pusiasalį. Informaciją patvirtina ir nutekėjęs vidinis dokumentas. Nors Europos Komisija suskubo paneigti šiuos gandus, apžvalgininkai tikina – integracijos klausimu Europa yra pasidalinusi į du blokus. Dalis valstybių palaiko Balkanų sesių integraciją, dalis tam priešinasi. Pavyzdžiui: Danija, Nyderlandai, Prancūzija – valstybės, nenorinčios skubėti su Bendrijos plėtra, mat baiminasi 2007-ųjų scenarijaus – kai Rumunija ir Bulgarija į Bendriją buvo priimtos skubotai.

Rytų Europos Studijų centro analitikas Justinas Kulys sako, jog Bendrijos plėtra stinga ir dėl augančių vidinių įtampų Balkanų regione. Remiantis tarptautinių organizacijų vertinimais, demokratijos, teisės viršenybės srityse Serbija bei Juodkalnija žengia žingsnį ne į priekį, o atgal. Vis dėlto, daugiausiai kliūčių tenka Šiaurės Makedonijai.

„Taip pat yra incidentai, garsiai nuskambėję ir Lietuvoje – tai Šiaurės Makedonijos ir Albanijos situacija. Jų narystės perspektyvas stabdė Prancūzija. Šiaurės makedonus nuo pat jų nepriklausomybės pradžios stabdė ir graikai. O šiuo metu plėtrą yra pristabdęs ir dvišalis Šiaurės Makedonijos bei Bulgarijos konfliktas – dėl kalbos, kultūros, identiteto, istorijos traktavimo klausimų“ – pasakoja Justinas Kulys.

Nors integracija ir stringa, situacija nėra tragiška. Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius Facebook‘e sureagavo į analitiko Kulio mintis bei rašė, jog „dirbame prie teksto su šalimis bendramintėmis, bandydami apginti ES narytės perspektyvas. <...> Tad kol kas anksti skelbti mirtį ES plėtrai“. Jam antrina ir europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Anot jos, Bendrijos plėtros politika visada buvo varijuojanti, o Vakarų Balkanai išsiskiria neeiline istorine praeitimi – regionas ilgą laiką kentė nuo karų ir vidinių neramumų, tad nenuostabu, jog kelias į ES yra ir ilgesnis, ir sunkesnis. Kaip bebūtų, Juknevičienė akcentuoja – plėstis yra gyvybiškai svarbu, „kad ir kaip tai būtų sunku, kad ir kiek tai kainuotų, kad ir kaip būtų nelengva valstybes integruoti ir dorotis, kad šalys priimtų Europos Sąjungos taisykles“. Priešingu atveju, susiklosčiusia situacija bei tuščia įtakos zona gali pasinaudoti Rytų valstybės Rusija ir Kinija.

„Geopolitiniu požiūriu, jeigu tai [ES plėtra] neįvyks, tai Balkanų šalys tikrai nuslinks visai į kitą pusę. Ir tada Europos Sąjunga gali turėti dar didesnių problemų ateityje“ – sako europarlamentarė.

Europos Sąjungos plėtra į Balkanus yra svarbi ir Rytų partnerystės atžvilgiu. Lietuva jau kuris laikas stengiasi stiprinti Briuselio įtaką žemyno rytuose bei atverti duris į Europos Sąjungą tokioms valstybėms kaip Ukraina, Sakartvelas bei Moldova. Akivaizdu, jog, susiduriant su Bendrijos plėtros stabdžiais Balkanuose, lėtėtų ir Rytų partnerystės šalių integracija. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, jog „per keletą pastarųjų metų, ypatingai iki Baltarusijos įvykių, nuo Rytų partnerystės klausimo dėmesys buvo nusisukęs“. Parlamentarė ragina nepamesti pulso ir išlaikyti dėmesį.

„Tokie perturbaciniai laikai – jie suteikia galimybę sugrįžti prie esminių klausimų. Dėl to gruodį planuojamas ir ilgai nebuvęs Rytų partnerystės summit‘as“ – teigia parlamentarė.

Nors situacija nėra stabili, tikimasi, jog spalio 5-6 dienomis Slovėnijoje vyksiantis Europos Sąjungos bei Balkanų valstybių viršūnių susitikimas įneš daugiau aiškumo bei leis įsitikinti Bendrijos pozicija dėl tolimesnės plėtros politikos.

Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.