Vos praėjusią savaitę tarp Turkijos ir Vakarų pasaulio valstybių lakstė karštos kibirkštys. 10 ambasadų – įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos pasiuntinius Ankaroje – pareikalavo Turkijos „teisingai ir greitai" baigti nagrinėti be teismo nuosprendžio ketverius metus kalinamo filantropo ir visuomenės lyderio Osmano Kavalos bylą.
Po tokių Vakarų pareiškimų, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas smogė atgal, pagrasinęs išsiųsti pastarųjų šalių ambasadorius iš šalies. Negana to, netrukus pasiuntiniai pavadinti „persona non grata" (nepageidaujamais asmenimis).
Tačiau dinamiškai šaudžiusios kibirkštys, rodos, rimsta. Turkijos prezidentas gana greitai atsiėmė savo grasinimą, sakydamas, jog ambasadoriai pasimokė ir „dabar bus atsargesni".
Visgi, kodėl Erdoganas persigalvojo? Kaip į tokius Turkijos prezidento benefisą reaguoja Briuselis? Ar situacija tikrai deeskalavosi? Atsakymus į šiuos klausimus padės rasti Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė bei Rytų Europos Studijų centro direktorius Linas Kojala.
Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
Komentarai
Bendravimo taisyklės