Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Europoje kiaulystes krečia dar viena krizė

2021-10-19, Antradienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Ji ir susijusi su kiaulėmis. Afrikinis kiaulių maras, tolstanti Kinijos rinka, brangstantys pašarai, energijos kainų augimas, o pačios kiaulienos kainos – rekordiškose žemumose. Praėjusią savaitę, ką dėl to daryti, Liuksemburge sprendė Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba.

Dar prieš šį susitikimą Lietuvos žemės ūkio ministras tikino prašysiantis Europos Komisijos išskirtinių rinkos reguliavimo priemonių stabilumui sektoriuje užtikrinti. Kokią žinią jis parsivežė iš susitikimo Liuksemburge? Jis tikino, kad idėją įsikišti EK inicijavo belgai, o palaikė – absoliuti dauguma šalių narių. Tačiau sprendimų kol kas dar nėra.

„Virš 20 šalių atkreipia dėmesį į situaciją kiaulininkystės sektoriuje. Kol kas nėra priimtas sprendimas dėl rinkos stabilizavimo mechanizmų įjungimo – jų yra keletas ir jį priimti turės Europos Komisija“, – Žinių radijui sakė K. Navickas.

Ministras be kita ko atkreipia dėmesį, kad viena kiaulienos krizės priežasčių – sumažėjusi prekyba su Kinija, dėl ko dabar patiriamas kiaulienos rinkoje perteklius. Europos Sąjunga šiuo metu ieško būdų, kaip Kinijos rinką atverti vėl.

Tačiau Lietuvos santykiai su Kinija pašliję – Pekinas dar rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai po to, kai Vilnius pranešė, jog čia bus atidaryta Taivano atstovybė. Pastaroji dar neatidaryta, nors valdantieji žada, kad bus. Bet Kinijos ambasadorius Lietuvai į Blindžių gatvę dar negrįžo.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Lietuva su Kinija kiauliena prekiavo ir taip mažai.

„Lietuvos kiaulininkystės sektorius Lietuvos kiaulininkystės sektorius vidaus rinkai pagamina tik 50 procentų poreikio. Bet kokiu atveju, mes ir taip įsivežinėjame kiaulieną iš kitų Europos Sąjungos šalių. Aišku, veikiant vieningoje rinkoje, kainų svyravimas nepriklauso nuo vienos šalies.

Didžiausias kiaulių gamintojas yra Danija, buvau susitikęs su jos ministru, kalbėjomės apie situaciją. Pas juos ji šiek tiek geresnė. Prekyba su Kinija nėra sustojusi. Tačiau, kadangi jie daugiausiai tiekia į rinką mažus paršelius, ne visas kiaules jie užpeni – tai šioje rinkoje jie taip pat mato sustojimus. Ilgainiui, ką patvirtino danai, kitos šalys – ieško alternatyvų, ieško augalinių baltymų maistui ir čia greitų sprendimų nebus – kalbant apie strategines perspektyvas į tai reikia atkreipti dėmesį“, – sako jis.

Paklaustas, ar augančios energijos kainos neturėtų reikšti kiaulienos kainų šuolio, K. Navickas atsako, kad nebūtinai, bet:

„Ilgainiui, jeigu mažėtų stipriai gamyba tos pačios kiaulienos – aišku, kad kaina kils ir tai yra, matyt, neišvengiama“, – priduria jis.

Ar teks migdyti kiaules? Kada kils jų kaina? Kiek dėl to nuostolių patirs ūkininkai? Kada Europos Sąjunga ras sutarimą, ar imtis kiaulienos kainų reguliavimo?

Klausimų lieka daugiau nei atsakymų.

Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.