Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Eurokomisarė Vestager: sankcijoms tampant vis įkyresnėmis – svarbi ES vienybė

2022-05-26, Ketvirtadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Karas Ukrainoje parodė, kokia svarbi yra duomenų apsauga ir Europos Sąjungos vienybė. Taip sako Europos Komisijos viceprezidentė, už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager specialiame interviu Europos radijo stočių tinklui „Euranet Plus“, kuriam priklauso ir Žinių radijas.

„Man atrodo, kad per savaitę ar 10 dienų, ukrainiečiai sugebėjo visą savo valstybės administravimą perkelti į debesis. 16 iš 17 ministerijų dabar pilnai funkcionuoja, nes visų jų duomenys yra pilnai perkelti į debesis, kurie administruojami už Ukrainos ribų, užtikrinant, kad tie duomenys saugūs. Aš manau, kad tai yra labai geras pavyzdys to, kaip duomenų laikymas debesyse suteikia saugumą. Manau, kad turime prie to priprasti – kad ne tiek fizinis duomenų artumas yra svarbiausia, kiek galimybė juos pasiekti ir žinoti, kad tai, kaip jie yra laikomi, yra visiškai saugu“, – komentuodama Europos Sąjungos pažangą kelyje link skaitmenizacijos kalbėjo eurokomisarė.

Tačiau karas Ukrainoje moko tikrai ne tik to, kaip svarbu saugiai laikyti duomenis. Bet ir solidarumo. Ir čia – kiek sunkiau, matant, kaip sudėtinga priimti 6-tąjį sankcijų Rusijai paketą. Ir matant, kad randasi šalių, ieškančių išimčių netaikyti vienokių ar kitokių sankcijų. Pavyzdžiui, dėl galimybės nukrypti nuo rusiškos naftos embargo teiravosi Bulgarijos radijas „BNR“, kuriam p. Vestager atsakė šitaip:

„Raktas yra solidarumas. Tai yra tiesiog natūralu, kad daugiau laiko užtrunka tartis dėl šeštojo sankcijų paketo. Nes tai bus labai nepakeliama Rusijai, bet taip pat tai bus reikšmingas perėjimas šalims, kurios stipriai priklauso nuo rusiškos naftos – jį tenka įvykdyti per labai trumpą laiką. Žinoma, kad tai imlu laikui – bandyti išsiaiškinti, kaip su tuo susitvarkyti. Nes piliečiai turi žinoti, kad tai yra suvaldoma. Kad valdžia yra pajėgi paremti sankcijas. Man svarbu yra ne tai, kad būtų leidžiama nukrypti nuo sankcijų nuostatų, o matyti, kad kitos šalys narės atsistoja padėti. Tai yra vienintelis būdas su tuo susidoroti. Nes tada mes turime du efektus vienu metu: mes įgyjame nepriklausomybę nuo rusiškos naftos ir galime planuoti ateitį: kaip pereiti prie atsinaujinančios energijos ir kaip tai padaryti europietiškai, kad nei viena narė nesijaustų, kad buvo palikta viena spręsti savo problemų. Sankcijoms tampant vis kandesnėmis, labai svarbu, kad tarp valstybių narių būtų vienybė“, – sakė M. Vestager.

Solidarumo Europos Komisija ieško ir tam, kad galėtų sustiprinti Europos gynybą. Praėjusią savaitę buvo pristatytas Europos gynybos pramonės stiprinimo planas, kuriame kalbama apie būtinybę Europos Sąjungos šalims investuoti kartu, kad būtų sukurta sinergija šioje sferoje. Ir nors teoriškai tai skamba gerai, žurnalistas Rihards iš Latvijos radijo paklausė: kas verčia manyti, kad po, pavyzdžiui, Vokietijos nenoro leisti siųsti savo šalyje pagamintus ginklus į Ukrainą, kils noras pirkti vieniems iš kitų ginklus?

„Tai mums šioks toks galvos skausmas, kodėl tai neįvyko anksčiau. Nes mes turime gaires, norėtume kad 35 procentus gynybos išlaidų būtų išleidžiami šalių narių kartu. Šiandien tai – 10 procentų, ar kažkas panašaus. Aš manau, kad dalykai pasikeitė. Karas pakeitė Europą. Manau, kad kiekvieną savaitę mes vystome savo mąstymą. Faktas, kad tiek daug Bendrijos narių pasižadėjo padidinti savo gynybos biudžetus, faktas, kad tiek daug narių siunčia savo įrangą Ukrainai, žinoma, kartu su Jungtinėmis Valstijomis, norint užtikrinti, kad ukrainiečiai bus pajėgūs apsiginti – tai lėmė tikrai išaugusią paklausą. Nes ne tik kad grėsmės išaugo, kibernetinės grėsmės tikrai auga; bet taip pat grėsmė, kad kažkas iš tikrųjų gali įsiveržti į tavo teritoriją. Žinote, prieš pusę metų mes kalbėjome: na, kur jau, kas čia puls. O dabar mes esame visai kitoje situacijoje.

Ir dabar reikia pasipildyti savo atsargas, nes amunicija yra naudojama, transporto priemonės yra naudojamos. Visa tai reikia pasipildyti. Taigi, manau, kad yra pasikeitusi situacija ir yra pasikeitusi mąstysena. Ir tai, apie ką mes čia kalbame, yra mokesčių mokėtojų pinigai. Taigi kiekvienas mokesčių mokėtojas turi lūkesčių, kad išaugęs finansavimas bus naudojamas kuo efektyviau, o tai taip pat reikš geresnę sąveiką tarp skirtingų karinės įrangos dalių, kad būtų lengviau kartu panaudoti tai, į ką iš tikrųjų investuoja kiekviena nacionalinė armija ar gynybos pajėgumai. Tačiau tai pareikalaus daug pastangų, nes valstybių narių pozicija yra tokia: „Perku savo daiktus pats“, – aiškino politikė.

Na ir klausimas iš Lietuvos, Žinių radijo. Matant tai, kaip Kinija konfliktuoja su Lietuva – viena iš Europos Sąjungos narių – kokias eurokomisarė įžvelgia perspektyvas tolesniame Europos Sąjungos ir Kinijos bendradarbiavime?

„Žinoma tai tampa vis sunkiau. Todėl mes taikome priemones, kad galėtume veikti prieš tokius prievartinius veiksmus. Nes kartais tai daroma tokiais būdais, kai normalios tarptautinės taisyklės iš tikrųjų neveikia ir verčia sakyti – akivaizdu, kažkas čia yra blogai. Bet jie padarė tokių posūkių ir išsisukimų, kad normali reguliacija neveikia, todėl mes turime naują įrankį prieš prievartines priemones. Ir mūsų santykiai su Kinija yra kompleksiniai. Nes ji yra sisteminė varžovė. Mes save laikome pilnavertėmis demokratijomis. Jie yra ekonominiai konkurentai. Europoje mums reikia padaryti daug daugiau, mums reikia kitokio apsisprendimo lygio. Bet tuo pačiu Kinija yra svarbi partnerė kovoje su klimato kaita. Nesvarbu, kaip mums gerai sekasi tai Europoje, mums reikia šioje kovoje ir Kinijos, ir Indijos, ir Jungtinių Valstijų. Žinote, mums reikia viso pasaulio susitelkimo. Ir manau, kad tai svarbu, jog mes galime turėti kompleksinius santykius nes jei šiame pasaulyje mes dirbtume tik su tais žmonėmis, kurie yra tokie pat, kaip mes, nemanau, kad mes sugebėtume keistis taip greitai, kaip mes turėtume. Bet manau, kad yra labai svarbu, kad mes turėtume įrankius pasakyti: tai yra blogai, tai turi pasikeisti“, – sakė Europos Komisijos viceprezidentė, už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.