Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar sulauksime „žemės drebėjimų“ po G. Meloni pergalės Italijoje?

2022-09-29, Ketvirtadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Sekmadienį vykusiuose Italijos parlamento rinkimuose triumfavo kraštutinės dešinės partija „Italijos broliai“. Jos lyderę Giorgią Meloni su pergale pasveikino Lenkijos ir Didžiosios Britanijos premjerai. Kiti atsargesni: Prancūzija žada „kreipti dėmesį“ į tai, kaip Italijoje bus gerbiamos žmogaus teisės, įskaitant teisę į abortus. Europos Sąjunga sako besitikinti konstruktyvaus bendradarbiavimo. Lietuvos premjerė G. Meloni su pergale dar nepasveikino.

Koaliciją G. Meloni formuos drauge su Silvio Berlusconi ir Matteo Salvini partijomis. Taigi Italijai šie rinkimai istoriniai ne tik dėl to, kad pirmą kartą šalies istorijoj už Vyriausybės vairo stos moteris, bet ir dėl to, kad šalies politiką formuos stipriai dešinės jėgos.

Vis tik italai sako, kad nebuvo netikėta šita G. Meloni pergalė – tai pranašavo ir apklausos. Bet rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas – maždaug 64 procentai. Tai maždaug 9 proc. mažiau nei per praėjusius rinkimus 2018 metais.

Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ komentuodamas, kaip rinkimų Italijoje baigtis paveiks Romos ir Vilniaus bendradarbiavimą, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala atkreipė dėmesį į tris dėmenis, kurie, anot jo, rodo, jog pagrindui nerimauti dėl galimai prastėsiančių santykių, šiuo metu nėra pagrindo. Pirmiausiai jis išskyrė tai, kad Italija nelinkusi palikti eurozonos.

„Aš manau, kad tie santykiai išliks tikrai konstruktyvūs. Galbūt Italijos mes nematome pirmoje gretoje šalių, su kuriomis yra daugiausiai bendradarbiaujama, su kuriomis daugiausiai turime užsienio vizitų ir tą sąlygoja, ko gero, ne politinės aplinkybės, o veikiau geografiniai, geopolitiniai aspektai, kurie prioritetus išdėlioja šiek tiek kitaip. Bet Italija bet kokiu atveju išlieka reikšminga ir aš manau, kad Lietuva džiaugsis tuo, kad, na, bent jau nepanašu, kad Italija galėtų rimtai siekti persvarstyti savo statusą, kaip pavyzdžiui, eurozonos narės, nes jeigu tai būtų susiję su euro valiutos ateitimi, tai, be abejo, trečios didžiausios ES šalies sprendimai turėtų labai didelį tiesioginį poveikį Lietuvai, kaip vienai iš euro zonos valstybių narių“, – sakė politologas.

Kaip antrąjį aspektą jis paminėjo G. Meloni stovėseną dėl Ukrainos ir Rusijos. Kol kas nėra aišku, kaip ją pakreipti gali jos koalicijos partneriai S. Berlusconi ir M. Salvini, neslepiantys simpatijų Rusijai, tačiau lūkestis, anot eksperto, yra toks, kad Italijos laikysena nepasikeis ir ji liks Ukrainos pusėje.

„Mums taip pat svarbu sankcijos ir bendra politika Rusijos atžvilgiu – tai čia yra tokio nuosaikaus laukimo, tikintis, kad ta pozicija, kurią tikrai principingai gynė Mario Draghi – išliks daugmaž nepakitusi ir naujos Vyriausybės kontekste“, – kalbėjo jis.

Na o trečiasis aspektas – transatlantiai santykiai. Savo rinkiminėje kampanijoje apie išstojimą iš NATO G. Meloni tikrai nekalbėjo. Priešingai – L. Kojalos teigimu, siunčiamas signalas, kad Italija laikysis įsipareigojimų NATO.

„Mes taip pat suinteresuoti, kad būtų kuo geresni transatlantiniai santykiai tarp Europos ir Jungtinių Valstijų. Čia naujoji vyriausybė siunčia neblogą signalą, kad įsipareigojimai NATO, susiję tiek su gynybos išlaidomis, tiek bendrai su Italijos dalyvavimu šiame kontekste, išliks tvirti“, – tikino politikos ekspertas.

„Visa tai – neblogos žinios, tarsi sakančios, kad didžiulių žemės drebėjimų po šių rinkimų kol kas neįvyko. Ar jų neįvyks per artimiausius kelis mėnesius? Žinant, kokia aistringa politika yra Italijoje, garantuoti niekas negali. Bet, ko gero, lūkesčiai yra tokie, kad bendradarbiavimas bus konstruktyvus“, – apibendrino Rytų Europos studijų centro direktorius.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.